Kategorijos archyvas: Žmonės ne žmonės

SUPRASTI V.PUTINO PSICHOLOGIJĄ (KODĖL TOKIA NEAPYKANTA TSRS) – VII DALIS

Kitas Mums patinkantis faktas, jog Rusijos Federacijos Korporacija, o tiksliau jos pagrindinis atstovas V.Putin, nuo 2000 metų išlaiko tendenciją palaikyti Korporacijos dvasingumą Tarybinio himno melodija, nors ir yra įdėti pakitimai į žodžių turinį.

Tačiau ši muzika iš daugelio Tarybinio žmonių pasąmonių atveda prisiminimus, kurie stiprina rusišką sielą, primena istorinius įvykius, savo vietą šiame pasaulytje ir poreikį kovoti su blogiu.

Toks pragmatiškas poelgis sujungė naujas kartas su senosiomis kartomis, verčiant jaunimą domėtis praeitimi ir nepasiduoti iškrypėliškomis dabartinėmis vakarų liberastinėmis vertybėmis.

Himnas kaip tapatumo fatorius yra tiek įtaigus, jog kiekvienais metais vis didesnis skaičius januolių įtraukiamas į neo-komunistines organizacijas, kurios savo ruožtu vykdo tarptautinius projektus su idėjiniais sąjungininkai. Aišku, dalis jų papuola ir į liberalines pinkles, kurias paskleidė dabartinė KPRF ( Ziuganavo partija) – kuri naudojasi jaunimo neinformavimu ir demoralizuoja jį savo gretose. Bet su laiku, jaunimas susivokia kur tikrieji komunistai, o kur buožių subinlaižiai, pasidabinę socialistinę išore, stengiantis vaidinti socialistinį subjektą RF  Korporacijoje.

SUPRASTI V.PUTINO PSICHOLOGIJĄ (KODĖL TOKIA NEAPYKANTA TSRS) – VI DALIS

Antitarybinis sindromas dar nereiškia, jog V.Putin yra visiškai nusistatęs prieš pačią idėją įdiegti socialistinę sistemą Rusijoje ir paleisti naują modelį visame pasaulyje, pavirtus Rusijos centrą pagrindiniu branduoliu naujo mechanizmo.

Tai kartais atrodo utopiškai, bet su kiekvienais metais, įgaunat Rusijai vis didesnį priklausomų sąjungininkų ratą, stiprinant ryšį su komunistine naujojo socializmo modelio Kinija (sugebėjusia traukti savo milijardinę populiaciją iš skurdo ir sparčiai vystyt infrastruktūros projektus – vykdant pramoninį proveržį), kelia mintį, jog giliai VPutin slypinti tikrojo komunisto dvasia žino kelią ir vadovaujasi dabartinėmis aplinkybėmis tik kaip galimybėmis iškloti fundamentą socializmo projekto atgimimui.

Vyrauja daug prieštaravimų dėl TSRS, bet niekas nenori pralaimėjusio subjekto atgaivint tik tam, jog miręs zombis vėl numirtų prie naujosios kartos akių ir taip dar smarkiau palaidotų socializmo , vedančio link pinaverčio Komunizmo, idėją.


Kartais verta suvokt, jog jeigu šiandien V.Putin sako, jog Rusijos sportininkams galima dalyvauti Žiemos Olimpiadoje be pagrindinės šaliess simbolikos – tai geras ženklas visiems tikriems komunistams, matantiems , jog mūsų draugas Vladimir, puikiai įvaldęs kaip dirbt su Vakarais.

Kam leisti priešui negauti pasitenkinimo nuo tam tikros simbolikos? Juk Korporacijų amžiuje simbolika dar nėra suformuota.

Mums tikriems komunistaims yra DIDŽIULIS GĖRIS matant, kaip V.Putin’o antitarybiškumas įgauna visai kitą formą – poreikį ištaisyti padarytas klaidas, kurių ir mes nenorime kartoti.

SUPRASTI V.PUTINO PSICHOLOGIJĄ (KODĖL TOKIA NEAPYKANTA TSRS) – V DALIS

Penktoje dalyje apžvelgsime, kodėl antitatrybiškumo sindromo užkrėsto V.Putin veikla sukelia tokią sunkią psichologinę traumą ne vien Rusijoje, bet ir visoje post-tarybinėje erdvėje su tais pačiais Vakarais.

Pirmiausia tai, jog draugas V.Putin, padaręs pasirinkimą atitolti nuo idealoginės plotmės, atmetus visas politines tėkmes, save mėgsta laikyti liberalių pažiūrų žmogumi, nors savo kasdienine veikla neatitinka to liberalumo. Jo veiksmai labiau būdingi mums – tikriems komunistams, pralaimėjusiems Tarybų Sąjungos galybę, ilgam laikui praradusiems reputaciją, netekus pasitikėjimą visuomenėje ir išsvaičius potencialią viziją visos Žmonijos raidai.

V.Putin – tai sudėtinga asmenybė, kuriai įgavus kantrybės pamokas KGB sistemoje, pavyksta slopinti vidaus įniršį ir neapykantą tiems patiems Vakarams, jų primetamai kapitalistinei sistemai. Taip pat viduje šio žmogaus iki šiol tvyro didžiulis nepasitikenkinimas V.Lenino geranoširdiškumu bei Stalino netoleriagiškumu, kai turėdami didžiulę porciją laiko, nebuvo pilnai išformuoti po Pirmo pasaulinio karo atsiradę Rusijos Imperijos pakraštyje įvairios menkaverčios ‘valstybėlės’ – vėliau tapusios fašistinėmis tautomis kaip antai lietuviai, latviai, estai, banderiniai, krymo judaizo tikėjimo totoriai, dalis čečėnų. Šių fašistinų tautų atsiradimas – imkime gerai žinomą pavyzdį A. Smetonos fašizmo garbintojus lietuvius -sukėlė dideles problemas Rusijos ramybei ne vien prie II Pasaulinį, bet ir po 1990 metų, kai fašistinės tautelės atsidėkojo stipriu neo-nacizmu atgimimu ir atviru rusofobiškumu.

Būtent tokie faktai, o jie iš dalies yra esminai, ir nulėmė V.Putin’o pasirinkimą išlaukti ir laikytis arčiau bendrų liberalų, kurie užmezgė tvirtus ryšius su Rusijos Imperijos palikuoniais bei svajotojais atkurti Rusijos Imperijos galią.

Bet ir atvirai išsakomas palaikymas Rusijos Imperijai per daugelį V.Putin’o valdymo metus netapo jo pagrindiniu orientyru, nes viduje iki šiol dega Tikro Komunisto liepsta, neleidžianti parduoti įgytos laisvės, sumokant ir taip didelę kainą žmonių gyvybėmis, resursų perdavimų Vakarams bei priklausomybe nuo JAV Federalinio rezervų banko.

Gilus suvokimas, jog Rusijos Imperija vienodai supūvo iš vidaus, kaip tai įvyko ir su Trarybų Sąjunga, išlieka mintyse V.Putino ir jam suprantama, jog negalima liaudį vesti į senosios imperijos pelkę, ypač su tais žmonėmis, kurie turi savyje genetinį parazitinį palikimą. Juk būtent Rusijos Imperijos vidaus barniai, subinlaižystė prieš Vakarų Imperijų kiemus, skaldė ir kelė sumaištį žmonių gyvenimuose, nekalbant apie totalią degradaciją visuose srityse, ypač moksle.

V.Putin supranta, negalima lyginti Rusijos Imperijos ir Tarybinės Sąjungos pasiekimų – tai visiškai skirtingi dalykai  ir vienos supūvusios Imperijos vienpusiškai kopijavimas Vakarietiško modelio neprilygsta Tarybų Sąjungos kūrybiniam procesui, davusiam tvirtą pagrindą šiuolaikinei Rusijai, bet, galiausiai, galimybę gimti pačiam V.Putin ir nueiti žmogišką kelią nuo eilinės paprastos šeimos nario iki KGB karininko, o dabar – daugmetinio Rusijos Prezidento.

Tačiau faktai patys sako, jog Tarybų Sąjunga neatlaikė vidaus kirminų, neapsaugojo V.Putin pasąmonę nuo antitarybino sindromo. Reikia pripažinti, Tarybų Sąjungos turėjo klaidas savo branduolyje ir jų netaisymas, atvėdė prie žlugimo ir taumuotos visuomenės, kurios dalimi tapo ne vien post-tarybinės šalys, bet ir visas likęs Pasaulis.

Juk pasaulis tvirtai tikėjo, jog Gėrio ir Taikos Tarybų Sąjunga atneš alternatyvą ir išsivadavimą iš šios bepramingos kapitalistinės sistemos su jos kirminais ir įvairiais parazituojančiomis žydiaromis finansiniuose sektoriuose (reikėtų duoti akcentą, jog ir Facebook valdomas parazitų, kurie šiandien pasižymi rusofobija ir atviru darbu JAV sistemai).

Vedant šią liniją matyt, jog V.Putin tegalėjo ir gali pasitikėti tuo ratu personalijų, kurie išreiškia pasiryžimą ginti Rusijos interesus, nepriklausomai nuo esamos viduje santvarkos ir esamų rietenų valdžios struktūroje. Patriotiškai nusiteikę žmonės, neapkranantys idealogine medžiaga, tapo jam ramsčiu viso Prezidentavimo laikotarpiu.

Bet ar patriotizmas gali nuslopinti antitarybinį sindromą ir nuversti nauju keliu – gana keistoku ? Ar gali V.Putin užgesinti Tarybinę sielą savyje ir užsidėti naują patriotine kaukę, nuspalvinti tomis Rusijos vėliavos spalvomis, po kuria išdavikai kariavo su Tarybų Sąjunga, o prieš tai ir prieš darbo liaudį ?

Juk jeigu tau klounas žydera , siunčiamas tam tikrų imperijų jėgų, atneša karūną maiše (atvirai rodant nepagarbą Rusijos Imperijos – jos istorijai – Rusams)  ir netiesiogiai siūlosi karūnuoti naujuoju caru – tai negeras ženklas.

SUPRASTI V.PUTINO PSICHOLOGIJĄ (KODĖL TOKIA NEAPYKANTA TSRS) – IV DALIS

V.Putin stojo į sunkų kelią, nes teko perlaužti save ir prisijungti prie bendradarbių palikusius KGB, bet tuo pačiu ir surišti ateičia save su tais pačiais tarybofobais, kokiu ir pats patapo, dirbdamas specialioje struktūroje.

Ar verta pradėti gvildenti, jog tarybofobinis sindromas buvo dirbtinai sukonstruotas, jam įdiegti į pasąmones teko susilpninti karinę, ekonominę ir socialines bei kutūrines sritis. Toks tarybofobinis sindromas, jog kiekvieno KGB darbuotojo  turimi moralines nusistatymai -svarbiausias jų ginti Tėvynę – buvo pakirsti tiek, jog atėjus 19xx metams, daugelis jų metėsi į verslo strutūras, saugumo kompanijas, pradėjo dirbti Tėvynėms esminiems priešams – naujųjų laikų buržujams.

Likimas nebuvo tiek žiaurus, kiek galėjo patapti V.Putinui. Veikla politizuotoje sistemoje, laikymasis gerai žinomų  žmonių rato – kurioje figūravo A.Sobčak ( šalia tuo metu bastėsi ir būsimasis liberastų jaunuolis – D.Medvedevas).

Tas ratas – liberalistinės krypties, pilnumoje antitarybinia, svajojo apie Rusijos patapimu Vakarų kapitalistinės erdvės dalimi. Tam tereikėjo į Rusiją atvesdinti populiariausius Vakarų demokratijos konsultantus ir mainais į plačius Rusijos resursus, integruotis į Europos masyvą.

Jau tada, 1990 metais, būrėsi šiandien visiems žinoma antitarybinė kompanija, pradžioje nulemusi Tarybų Sąjungos turtų perleidimą oligarchams, kurie gi savo ruožtu suteikdavo buvusiems KGB darbuotojams ryšius ir garantijas dėl demokratinių reformų, integracijos į bendrą pasaulinę rinką. Tereikėjo tik vieno iš buvusių KGB ir komunistų partinių darbuotojų – visaip smerkti Tarybų Sąjungą ir neprileisti prie valdymo įrankių Tarybinių žmonių – jog pastarieji neužmegztų su apgauta liaudimi kontaktų.

SUPRASTI V.PUTINO PSICHOLOGIJĄ (KODĖL TOKIA NEAPYKANTA TSRS) – III DALIS

Trečioje dalyje apie V.Putin psichologiją galma akcentuoti, jog kaip ir bet kuriam žmogui, darbo ir artimų draugų aplinka sudaro didžiulę įtaką ir politinis/idėjinių pažiūrų fundamentas susiformuoja nuo 30 iki 35 metų asmenybėje, kurios vėliau ateityje sunkiai laukia persilaužimai ir smarkūs pakitinimai.

Vertinant tai, jog V.Putin gimęs 1952 metais, tai jo aktyvusis formavimasis (33-38) sutapo su Tarybų Sąjungos tragiškiausiu laikotarpiu, tai 1985-1990 laikotarpis.

Toks laikotarpis, kai prie jo akių Tarybinėje valdžios viršūnėje sėdintys pseudo-komunistai bičiuliavosi su Vakariečiais, išduodant Tarybų Sąjungos interesus. Tai skausmingas periodas, leidęs V.Putinui suprasti politinį gyvenimą iš asmeninės patirties ir įsitikinti, jog idealoginiai dalykai nėra tiek reikšmingi, jeigu Tarybų Sąjunga leidosi būti taip lengvai griaunama tų žmonių, kurie tarybinei visuomenei duodavo priesaikas.


V.Putin negalėjo ištiesti rankos tos rūšies išdavikams, stovintiems aukščiau KGB aparato, kurie prisiimdavo atsakomybę atstovauti Tarybinę liaudį. Bet išlikti KGB sistemoje, laikytis vidaus kodekso, tarnauti šaliai, būti sraigteliu esamo mechanizmo (galbūt besikeičiančio į gerą ar į blogą pusę – tai nesvarbu, smulkūs kadrai tik vykdytojai)- tai kelias, kuriuo negali išduoti savo šalies.

Pasirinkęs šį kelią, jis išliko karininku iki paskutinės dienos gyvavimo KGB struktūros, kaip teisėto įrankio bendros sistemos. Ir išėjo iš jo, kai šis įrankis tapo politiniu įkaitu 1991 metų rūgpjūčio gale.

Tokia skausminga patirtis paliko gilius randus, pilnumoje atitraukė stiprią asmenybę nuo domėjimosi idealogijomis, įvairiomis politinėmis kryptimis. Ir užfiksavo vieną tiesą – finansiniai interesai, godumas atveda į bet kurią politinę struktūrą menkaverčius subjektus, kurie suėda iš vidaus puikias užuomazgas, sudrąsko į dalis kolektyvus, galutiniame rezultate iškeliant vieno subjekto dominavimą.

SUPRASTI V.PUTINO PSICHOLOGIJĄ (KODĖL TOKIA NEAPYKANTA TSRS) – II DALIS

SUPRASTI V.PUTINO PSICHOLOGIJĄ (KODĖL TOKIA NEAPYKANTA TSRS) – II DALIS

Kodėl J.Andropovas tiek smarkiai nekentė Tarybų Sąjungą – yra diskutuotina plati tema, kurioje reikėtų paliesti ir priežastį, kodėl jo vedlys, suformavęs visą karjerą Andropovui – Otto Wille Kuusinen – pasirinko būtent žyderą, būtent tokį psichotipą, kuris turėjo suveikt kaip ardomasis elementas Tarybų Sąjungoje.

Viena iš minčių, kylanti nagrinėjant Otto Kuusinen’o, dirbusio 16-toje Fino-Karelijos Tarybų respublikoje, motyvaciją – tai vidaus neapykanta Tarybų Sąjungai už tai, jog ši atsisakė ir kas baisiausia, išformavo globalių žydiaurų kurtą KOMINTERNĄ. Tai turėjo smarkiai įžeisti aršų internacionalistą Otto, jog likusį gyvenimo laiką skyrė Tarybų Sąjungos pamatų griovimui.

Grįžtant prie V.Putino, verta iškelti į paviršių ir tai, jog iki jo iškilimo į B.Jelcino poziciją, visoje Tarybų Sąjungoje funkcionavo ir po šią dieną funkcionuoja žydiaro Andropovo ‘gauja’, kurios tinklas apraizgęs visus dabartinės Rusijos Federacijos valdymo sluoksnius. Kas paaiškina nesuprantamą simbiozę įvairių liberastų su tariamais patriotais, sėdinčiais viename Kremliuje.

Nesudėtinga suvokti, jog V.Putino atsiradimas – tai buvo planuotas pasirikinkimas tos antitarybinės gaujos, kuriai teko skubiai keisti B.Jelcino kandidatūrą nauju kadru, galinčiu atstovauti šios gaujos interesus aukštame lygmenyje.

Štai ir matome susidaro visą grupuotę, kurios tendencingas darbas, pajungus pačius aukščiausius narius iš Komunistų Partijos bei aukščiausius KGB junginius, įvykdė Vakarų įnorius – sugriauti Liaudies socialistinę valstybę, panaikinti nemokamą mokslą, mediciną, paprasto žmogaus ateitį ir sunaikinti Raudonąją Armiją.

V.Putin – yra šio voratinklio neatskiriamoji dalis, kaip ir daugelis kitų antitarybinių pažiūrų asmenų, dirbančių jo rate.

Suprasti V.Putino psichologiją (kodėl tokia neapykanta TSRS) – I dalis

Suprasti V.Putino psichologiją  (I dalis)

Visos šių dienų problemos atsirado ir niekur nepradings, kol nebus atstatyta Tarybų Sąjunga ir pašalinti parazitus pirmiausia iš atnaujintos Tarybinės teritorijos, o vėliau prasidės jų medžioklė visame pasaulyje – siekiant pilnai išimti parazitų genetiką iš šiuolaikinės Civilizacijos, siekiant išsaugoti taiką pasaulyje ir sustabyti parazitų išsigimėlių lengva egzistavimą įvairiose pasaulio taškuose.

Kas yra tie parazitai – žino daugelis tautų. Dabartinės technologijos leidžia pilnumoje pirmoje eilėje izoliuoti ir visiškai sustabyti jų dauginimąsi.

Kodėl būtent parazitai ? Įsivaizduokite , jog Tarybų Sąjunga pradėjo negrįžtamą kelią į nebūtį, kai prie jos vairo buvo prileistas genetinio parazitinio geno turintis asmuo (J. Andropovas – pirmasis ir paskutinis žydiada).

Tai asmuo, kuris slėpė savo genų istoriją, buvo išaugintas tokių pat koduotų parazitų ir jų integruotas  į Tarybų Sąjungos ‘sistemą’, vėliau tapęs KGB struktūros vadovu (nuo 1967 iki 1982 metų), toje tarnyboje kurioje pradėjo dirbti V.Putin (gimęs 1952 metais) – kuris susiformavo kaip asmenybė  per paskutinio žydiaro viešpatavimą.

V.Putin, kaip KGB agentas, negalėjo nesididžiuotis savo viršininku – nes tokiose struktūrose kiekvienas pavadinys stengiasi susitapatint su vadovo įdiegiama vidaus politika, kas garantuoja karjerinį kilimą. O ypač svarbu ‘susidraugauti’ su artima vadovui aplinka, įsisavinti jų idėjas, mokytis iš jų ir visaip padėti įgyventi vykdomą programą.

J. Andropovas buvo tas kadras, tas žydiara, kuriuo kaip taisyklė visada pasinaudos daug sumanesni klasikiniais imperalistai iš Vakarų pasaulio, kuriems įprasta pasitelkti žydiaras (liberastus) savo kontrolės manipuliacijoms.

Fašistų organizacijos (konservatorių partija, V.Adamkus) narys, valstybės išdavikas reikalauja mokesčių mokėtojų pinigų

Fašistų organizacijos (konservatorių partija, V.Adamkus) narys, valstybės išdavikas reikalauja mokesčių mokėtojų pinigų

Tik Lietuvoje gali taip būti, kai valdančioji partija (fašistų partija – konservatorių partija), ruošia dokumentus pagerbti dar vienam savo nariui, griovusiam Lietuvos Valstybės žmonių gyvenimus. Tik Lietuvoje, esant komunistiniam ir fašistiniams vadovavimui, įmanomi tokie protu nesuvokiami dalykai. Vietoj skubaus tyrimo, šis asmuo REIKALAUJA atlyginimo iš sunkiai dirbančių žmonių rentos pavidale.

"Svolocius" ar "svolocė" – kai kurios Lietuvos moterys neturi savigarbos ir pagarbos kitiems (Degutienė)

“Svolocius“ ar “svolocė“ – kai kurios Lietuvos moterys neturi savigarbos ir pagarbos kitiems (Degutienė)

Nesvarbu kaip ten bebūtų, bet ligotam senam žmogui parodyti nepagarbą ir dar iš moters pusės – tai ir žema. Ir pavadinsiu šią moterį ATMATA, o ne moterimi. Parodė save dar viena fašistinės partijos lerva, kokiais principais besivadovaują gyvenime.

NB: Nežinia kiek beliko Komunistų lyderiui gyventi, bet sveikinimas  – tai nėra kokia nors finansinė afiora, kurios reikėtų neprileisti ar apriboti. Gaila man to A.Brazausko ir tuo pačiu aišku kas per NACIŲ fašistų organizacija yra ta konservatorių partija žydo-fašisto V.Landsbergio vadovaujama.

Gerai, jog ta lerva atsiskleidė, o tai stengėsi vis likti nepastebėta.