Kategorijos archyvas: Kasdienybės eiga

Su kiekviena diena vis labiau suprantu būtinybę atkurti savyje protėvių palikimą – Islamas

Su kiekviena diena vis labiau suprantu būtinybę atkurti savyje protėvių palikimą – Islamas

Negaliu šios minties atsikratyti, nes metams bėgant suvokiu daug daugiau reiškinių ir suprantu jų priežastis bei ateities rezultatus. Visam neigiamam fonui teturiu spontaniškai viduje kylantį suprantimą – jog Islamas leido gyventi šioje žemėje ir nebūti sunaikintam, Islamai išsaugojo visas Rytų pasaulį nuo pilno moralinio sunaikinimo (lygiai kaip ir Rusijos federacijos tautas arba Baltijos regioną  ). Ir šiame amžiuje iki šiol vyksta kova su Islamu (kaip visuotiniu tikruoju socialiniu tikėjimu) ir pseudo-religijomis (konrečiai, žyduomenės produktais).

Tikėjimas neturi būti aklas pasišventimas arba pastovus laikymasis jo egzistavimo mokyklos. Tai labiau pažinimo ginklas – ginklas išlikti.

Reklama

Žaviuos tuo paprastumu ir sudėtingumu Londono miesto

Žaviuos tuo paprastumu ir sudėtingumu Londono miesto

Sunkiai suprasti šią lygtais laisvą spekuliacinę šalį, kur tiek veidmaniškumo slepiasi už mandagumo kaukių, kiek ir pačios baimės, susijaudinimo, nepasitikėjimo savimi – žmonės visur gana vienodi, kad ir kokis stardantus būtų sau iškėlę. Per paskutinių žodžių prizmę ir reikia žvelgti į realybę, nesitaikstant su tuo, kad nėra tikra ir užčiopiama.

Tų akių, emocijų ir pačių judesiu neįmanoma nuslėpti (netgi vertinant nuo savęs) – žmogaus veide daug ką galima perskaityti neužduodant  bereikalingų klausimų, bet nuolatos būtinas akių kontaktas. Kitaip, viskas tampa paviršutiniška.

Nėra taip gražu šiame kampelyje kaip norėtųsi kam nors, bet yra daug grožio slypinčio paprastume to sudėtingo miesto konstruktyve. Nes jaučiasi kiek yra įdedama darbo į kiekvieną, rodos ir bereikalingą sprendimą, bet tai suvokiama tik prabėgus kuriam laikui.

Gana sudėtinga nepasimest ir nesusigaudyti visame tame procese. Daug ir nesąmoningų dalykų greta eina.

NB: Eh, kiek gražių moterų tame Londone. Tokių Lietuvoje net nematęs.

Anglai daug kūrybingiau dirba radijo stotyse. Paprasčiausia parinkdami grojaraščius

Anglai daug kūrybingiau dirba radijo stotyse. Paprasčiausia  (pvz) parinkdami grojaraščius

Viena , o gal populiariausia radijos stotis UK – “magic“ magic.co.uk, groja daug malonesnius kūrinius negu Lietuvoje panašaus turinio  M-1plius (pliusas.fm).


O jeigu paimti klasikinę muziką ir jos pateikimą radijo klausytojams per BBC  – tai įspūdinga. Ypač (nebūtinai klasika) , kai rengiami gyvi praeities žvaigždžių mini-koncertai studijose susirinkusiems gerbėjams “prie stalo“. Ir tai gyvai transliuojama radijo klausytojams.

Žmonės dirba iš širdies, o ne materialumo skatinami, galbūt todėl taip ir mėgiami šioje šalyje. Ir drąsiai gali tuo didžiuotis, turėdami tiek nepakartojamų atlikėjų.

Nusibosta laukti, bet reikia

Nusibosta laukti, bet reikia

Darbe gana daug lietuvių, iš 70 dirbančiųjų vienoje vietoje, gal kokie 20 lietuviai; jaunimas dirbantis pagalbinį ir specializuotą darbą, truputį vyresni – suvirintojai, mūrininkai ir kitokie. Atmosfera gana jauki, visų bendras pajuokos objektas – tai babajai. Vienas jų netgi išdidžiai pakrikštytas “Bybys“, puikiai žinantis to žodžio sąvoką. Velnias suprasi, netgi ant įspėjamosios liemenės , ant nugaros, užrašyta didžiosiomis raidėmis, bet nelabai kas kreipia dėmesį į tai. Juokas juoku, niekam neįdomu.

Dirba gal trys ar keturi juodžiai , bet  tik vienas kažkiek stengiasi ir akivaizdžiai darbuojasi, o likę – šiaip imituoja įgūdžius ir dažnai nežino kuo užsiimti iš nieko neveikimo, nors ir baigę vietines anglų specializuotas statybos mokyklas.

Šiaip viskas gerai, saviti niuansai, nieko ypatingo – darbai organizuojami chaotiškai, be jokio planavimo, iš reikalo.  To chaoso organizatoriai – keli babajai, du anglai. Nusibosta.. neįdomu, nervina. Tik nieko greitai nebūna..

Na ir objektukas..

Na ir objektukas..

Nors ir tiesiai prieš Liverpool undeground station pagrindinį išėjimą, bet jau žmonėms tenka pertraukos metu laipioti vieninteliais laiptais į šeštą aukštą – nusiprausti vienintelėje kriauklėje, pasišildyti maisto vieno mikrobangėje, bei pasigrožėti mažam vaizdą iškreipiančiame veidrodėlyje.

Sąlygos nemalonios šiame rekonstruojamame pastate, kad ir pati priežiūra – susidaranti iš šunų-babajų – įkyri ir nervinanti. Vienoje laiptinėje dirba arti 50 žmonių..gal daugiau. Ką jau bepakeisi, tokia jau firmelė – daugelis stebisi šia betvarke. Bet jau pažangi “face control“  sistema veikia.

Tuoj jau greitai dvi savaitės kaip vėl Londone…

Tuoj jau greitai dvi savaitės kaip vėl Londone…

Kažkaip nepastebimai laikas bėga.. Va , metus prasitampiau Lietuvoje, nieko visiškai nenorėdamas… O dabar jau ketvirta dieną nuo ryto iki vakaro kvailiojimas  laikinam darbe, žaidžiant dažytojo profesija ..

Gražus Londono centras, tik baisiai senas.. Velnias čia, kažko nesuprantu, nes dar nepradėjau nagrinėti tos angliškos sistemos – jos žmonių, jos svarbiausių grandžių – kol kas viska tik paviršutiniškai..

Tiesa, jau statyboje beveik ir anglų nebeliko – vieni emigrantai dirba. Beliko tik pakeisti “menedžerių sektorių“ – ir bus Londonas visiems statybos srities emigrantams kaip savas.

Visi susikalba tarpusavyje keliom kalbom, kas leidžia bet kuriam naujokui (pvz jauniems emigrantams) sulaukti įvairių gyvenimiškų patarimų, kažko greitai pramokti ir tapti ateities pamaina vyresniems. Įdomiai. Iš tikrųjų.. Mintys kaupiasi..  Bet ryt vėl į darbą .. Sekmadienis.. Vis tų pinigų reik kaip ir visiems