Kategorijos archyvas: Apie

Pamenu per karininkų kursus Kazlų Rūdos miške nusitempiau kuopą pabraidyti tamsiam miške iki užduoties taško

(“Kvaili“ prisiminimai) Pamenu per karininkų kursus Kazlų Rūdos miške nusitempiau kuopą pabraidyti miškan iki užduoties taško

Pamenu tą momentą, kai reikėjo vykdyti imitacinį aptriušusio pastato užėmimą (ten tokie praktinėms užsiėmimams baltų plytų daugiabučiai likę). Prieš tai įvykdžius tariamą žvalgybą šiai užduočiai (pasišliaužioti žeme ir apsimest žvalgu) ir surinktos informacijos dėka atlikti valymą to pastatėlio ir joje įsitvirtinusius “nežinią ką“.

Smagu tą karą žaist, bet nesmagu kai pilna dalbajuobų mokytų pagal NATO standartus (tariami dabartinia karininkai Lietuvoje) ir neturinčių jokio subjektyvaus supratimo. Tad žaidimas nelabai įdomus pasidaro ir virsta nuobodžiu laiko gaišinimu ( ir kare ir mokymo metu reikalinga kūryba).

Buvo ankstus rytas, dar tamsu ir velniai žino kuria kryptimi tektų žygiuoti, nors ir atrodo kad kažkam gal ir keliai žinomi ir miškai tapo suprantami. Bet aplinkybės ir privertė pasiimti šią “naštą“. Kurią ir nutariau paįvairint ne pagal mokytas savižudžių metodikas einant keliais ir nuobodžiai skaičiuoti laiką. Už pirmo posūkio pasukau tiesiai į mišką, pasirinkdamas tiesų kelią per mišką, “įvesdamas“ į dar didesnę tamsą ir sudėtingesnę kelionę.

NB: Tiesa, atsiimti tų “baigimo diplomų“, kuriuos įteikinėjo CŽV agento V.Adamkaus statininiai (man apskritai purvina buvo šita NATO sistemos imitacija) neatėjo tik du žmonės – tie kurie turėjo savo nuomonę.

Patiko jaust tą nepasitenkinimą už nugarų, bet dar labiau džiugino mintis, jog neteks kuopai lakstyti nuo netikėtos dirbtinės pasalos. Ir trumpiausiu atstumu be jokių vedlių tamsoje , išblaškant visus – numušant laiko skiaičiavimą, orientaciją, nuovargį  – nužygiavom iki taško.

NB: Nepatiko savižudžių taktikos ir nepatinka be supratimo žmonės, kuriems nesuprantama atsakomybė už kitus. Ir gerai jog vienoje knygoje aprašoma kaip mokama gerbti vieniems kitus karo lauke.

Ir normalūs vyrai tie lietuviai, kad ir ką kas kur bandytų kalbėti apie šią tautą. Iniciatyvos tik neturi, atpratę kažkaip. Gi nevartojo alkoholio kol buvo tarnyboje? Ar buvo sudėtinga ? O savijauta ? Na buvo pora pridurkų – kur jų nebūna.

Reklama

Kartais nesuprantu.. o gal atvirkščiai

Nesuprantu kodėl..

Kodėl tenka užsiimti šiuo blogu ir žmonėms parodyti būtent tokį gyvenimą, kuriuo realybėje jie nemato. Nesuprantu kas verčia ir kodėl intuityviai jaučiu, jog darau teisingai – netgi darydamas kai kur akivaizdžias klaidas, o vėliau jomis pasinaudodamas.

NB: poveikis…. patinka kaip laisve “užsikrėtė“ http://www.lzinios.lt. Žvilgtelk.

Kartais juokinga suvokti kokią reakciją visuomenėje tai sukelia ir skaniai nusišypsau pats sau. Nors, tiesą sakant, beveik dešimt metų patirtis … Vis nuo smulkmenų iki platesnių masių..

NB: Gyvenimas.. įdomus.. Ypač, kai pasitiki tuo  kuo esi (dvasine gyvastimi)

Matyt ne šiaip, per studijas, iš tokių skaitinių( o visa kita buvo techninė literatūra), nusipirkęs esu tik I.Kanto “Grynojo proto kritiką“ su papildiniu.. Nuo tada ir prasidėjo.. Ir man patinka, jog yra tame prasmės

NB (patarimas): Nesu niekur matęs, bet galiu pasiūlyti gana originalią mintį blogeriams – išsaugant asmenybės braižą – blogų įrašus rašyti raštu, daryti fotonuotraukas ir talpinti į savo blogus “rašto įrašus“ – taip niekas ne tik negalės nukopijuoti, bet šioks toks įdomumas ir “neatkartotinumas“.