Kategorijos archyvas: Falsifikuota istorija

Kaip žydas Landsberg, A.Butkevičius ir iš JAV atsiųstas CŽV agentas žudė, 1991 metais sausio 13 naktį , susirinkusią žmonių minią prie TV bokšto (faktai)

Kaip žydas Landsberg, A.Butkevičius ir iš JAV atsiųstas CŽV agentas žudė 1991 metais sausio 13 naktį susirinkusią žmonių minią prie TV bokšto (faktai)

Algirdo Paleckio, SLF pirmininko, kalba spaudos konferencijoje Vilniuje, 2011. 01. 12 d.

Pirmiausia iš karto atsakau į klausimą – koks buvo Socialistinio Liaudies Fronto tikslas pradedant atvirą diskusiją apie sausio 13-osio įvykius? Tikslas buvo ir yra vienas – praskleisti nutylėjimų uždangą, kuri iki šiol gaubia šiuos įvykius. Iškelti klausimus, kurių 20 metų beveik niekas nekėlė. Pradėti ir padėti išsiaiškinti visą tiesą, kokia nemaloni ji kai kam bebūtų.

Susidūrėme su tokia situacija – absoliuti dauguma Lietuvos žmonių nežino, kas gi realiai vyko sausio 13-osios naktį. Nežino, nes 20 metų jiems apie tai nekalbėta. Todėl daug kam tai tampa netikėta informacija, prie kurios jiems dar reikės priprasti. Mažai kas skaitė V. Petkevičiaus knygas, dar mažiau kas skaitė A. Butkevičiaus interviu, na o pačią sausio 13-osios bylą ir jos nuosprendį skaitė iš viso vienetai, kaip ir J. Kuolelio knygoje pateiktus dokumentus.

Sausio 13-osios įvykiai yra tragiška data Lietuvos istorijoje todėl, kad jų metų krito nekaltos, neginkluotos aukos, kurių galėjo nebūti, žuvo nekalti mūsų žmonės, daugelis labai jauni. Patriotai. Mes visi gedime šių aukų, visi užjaučiame jų artimuosius. Mes SLF žavimės žmonėmis-idealistais, kurie vardan idėjos, vardan Lietuvos buvo pasiruošę pasiaukoti. Tuo metu Lietuvoje buvo pakilimas, žmonės norėjo kitokios Lietuvos ir jie už ją kovojo. Deja, vėliau daug kam teko skaudžiai nusivilti.

Ta audringa reakcija, kuria pasitiko mūsų poziciją tam tikros jėgos, tik dar kartą liudija, kad tema yra aktuali. Ji priminė, kad vis dar nėra nustatyti ir nubausti visi tikrieji kaltininkai – provokatoriai. Tikti patriotai ir mylintieji Lietuvą yra ne tie, kurie daužosi kumščiais į krūtinę, kaip jie ją myli. Tai pseudo-patriotai. Tikrieji patriotai yra tie, kurie stengiasi išsiaiškinti visą tiesą ir nebijo kelti nepatogius klausimus.

Didelis neginkluotų aukų skaičius, lyginant su įvykiais Latvijoje ir Estijoje, pasibaigusiais Latvijoje 5 aukomis, o Estijoje nė viena, verčia klausti – kodėl aukų buvo tiek daug, ar galėjome jų išvengti, ar nebuvo kurstomas ir provokuojamas kraujo praliejimas, kas buvo tie provokatoriai?

Mūsų partijos, kuri kruopščiai analizuoja tuos įvykius, atsakymas yra toks – visų šių aukų buvo galima ir buvo privaloma išvengti. Kas domisi, tas turi žinoti, kad tuo metu, 1991 metų pradžioje, TSRS jau gyvavo paskutinius savo mėnesius, jos žlugimas jau buvo nulemtos, joje kunkuliavo išcentrinės jėgos. Todėl, tarkime, Estija išėjo iš TSRS be aukų, nes viską gerai apskaičiavo.

O Lietuvoje kai kurie šachmatininkai skaičiavo kitaip, arba, kaip vėliau gyrėsi kitas veikėjas A. Butkevičius, žaidė kitą žaidimą. A.Butkevičiaus interviu laikraščiui „Obzor“, 2000-05- 12-18 dienų, Nr.199 (174) į žurnalistės klausimą „Natūralu, Sausio įvykių aukas Jūs planavote?“, A. Butkevičius atsakė „Taip…, aš tiesiog žaidžiau, aiškiai žinodamas kas įvyks“.
Į žurnalistės klausimą „Jūs neužsigaukite, bet Jūs buvote savotiškas psichologinis provokatorius. Jūs tiesiog išprovokavote.“, A.Butkevičius atsakė „O kaipgi? Taip. Taip, aš iš anksto siekiau to, galvodamas, kokie bus veiksmai. Žinodamas, kaip atrodys žaidimas. Taip ir vyko žaidimas.“

Taigi A.Butkevičius pats prisipažino.

Pagaliau, yra Romualdo Ozolo, tuometiniu Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojo liudijimas neseniai išleistoje dienoraščių knygoje „Aušros raudoniai“. 171-ame puslapyje Ozolas rašo: „Landsbergio cinizmas be ribų. Nors būtų palaukęs (prieš apdovanodamas žuvusius), kol išaiškės aukų skaičius, kol bus ištirta kaip tai atsitiko ir įvyko. Kas buvo tie bailiai, klastūnai, nepasakę, ko žmonės kviečiami. Tada jie būtų mirę laisva valia. Dabar – apgauti.“ Ir 199 puslapyje: „Žinota ir apie planuojamus nakties įvykius. Tad ir žmonės pašaukti tyčia. Organizatoriai puikiai žinojo, kad amerikonus vienas argumentas teveikia – nekariaujančiųjų užmušimas. Štai ir buvo mesti po tankais beginkliai žmonės.“

Kas žinojo apie tokius įvykius iš anksto? Kas juos pašaukė tyčia? Galbūt Ozolas galėtų papasakoti tai sausio 13-osios tyrėjams?

A. Butkevičius kitame savo interviu prisipažino, kad jie planavo padegti spaudos rūmus. Dėl „informacinio farso“, kaip jis sakė. O juk ten dirbo nieko apie tai nežinoję žmonės. Tai kodėl tai nėra tiriama, juk tai aiški provokacija? Žmonės būtų sudegę gyvi, kaip bokštuose dvyniuose rugsėjo 11 d. Niujorke 2001 metais.

Beje, Amerikoje niekas nedraudžia nagrinėti daug kam tikėtiną versija, kad pačios JAV tarnybos surengė šią provokaciją rugsėjo 11 – nes nuo to laimėjo tik JAV karinis biudžetas, įsiplieskė karai Afganistane ir Irake.

Čia tas pats provokacinis braižas, atneštas liūdnai pagarsėjusio JAV piliečio Eivos, kuris pats rengė afganų modžachedus provokaciniams išpuoliams Afganistane, o 1991 metų sausį buvo Butkevičiaus konsultantas. Kodėl apie tai mažai kas nori kalbėti?

Yra liudininkai, kurie matė nuo stogo šaudančius trasuojančiomis kulkomis, t. y. tokiomis, kurių trajektoriją tu gali matyti, ir jie matė, kaip būtent nuo tų trasuojančių kulkų žmonės susmukdavo ant žemės…

Kaip galėjo atsitikti, kad kažkas šaudė iš viršaus? Kas davė įsakymą? Kodėl tai nebuvo ištirta?

Daug liudininkų matė žmones, kurie slapstėsi tuomet ant stogų ir šaudė žemyn, nuo stogų, pro langus. Kas buvo tie žmonės? Kodėl tai nebuvo ištirta tada? Kodėl tai netiriama dabar?

Savo analizėje rėmiausi 2003 metais išleistoje Vytauto Petkevičiaus, rašytojo ir 1992-1996 metais ėjusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas, knygoje „Durnių laivas“ parašytais žodžiais „Ant Landsbergio ir A.Butkevičiaus sąžinės guli Sausio 13-osios aukos, nes vienam sumanius, o kitam įsakius, kelios dešimtys pasieniečių buvo perrengti ir įleisti į televizijos bokštą. Tai jie šaudė į minią iš viršaus.“

Po šių buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto žodžių – mirtina tyla iš Landsbergio ir Butkevičiaus pusės… Iš prokuratūros pusės… Man kyla klausimas – kodėl?…

Šita garsioji Petkevičiaus knyga pasirodė 2003 metais, t. y. jau po sausio 13-osios teismo bylos išnagrinėjimo 1999 metais. V. Petkevičius apvažiavo su jau daugybę Lietuvos rajonų, kur žmonės ją graibstė kaip gryno oro gurkšnį. Knyga liko neuždrausta, ji gal dar iki šiol guli keliuose knygynuose, bibliotekose – tai tikrai. Tai kodėl jos neuždraudžia?

Eikime toliau. Kaip galima paaiškinti tai, kad dalies žuvusiųjų kūnuose rastos mažojo kalibro, medžioklinės kulkos? (sausio 13-osios teismo nuosprendžio 122-as puslapis).

Kaip suprasti, kad šūvių į kelias aukas trajektorija ėjo iš viršaus žemyn 40-60 laipsnių kampų, t. y. kaip tik nuo stogų? (teismo nuosprendžio 110-as puslapis).

Puslapyje 117 rašoma: „Atlikus kriminalistinę ekspertizę nustatyta, kad pateikta tyrimui kulkos šerdis, išimta iš (vieno iš žuvusiųjų) skrodimo metu, yra 7,62 mm kalibro, 1908 metų pavyzdžio šovinio, skirto 1891/1930 metų pavyzdžio Mosino šautuvams, karabinams ir kulkosvaidžiams“.

Kas galėjo būti apginkluotas tokiu prieštvaniniu šautuvu?.

Minėto nuosprendžio 122 puslapyje rašoma: „Nukentėjusiojo A.Ramanavičiaus sužalojimai – šautiniai, padaryti dviem mažojo kalibro skersmens sviediniais, kuriais galėjo būti ir mažojo kalibro kulkos, iššautos viena kryptimi, labai greitai viena po kitos.“

Eikime toliau. Bylose yra liudininkų parodymai, kad šaudė iš miškelio. Šaudė ne iš ten, kur bėgo kareiviai, o nuo Architektų gatvės namo nr. 182 stogo. Iš už krūmų iš automato. Pro langus.
Juk nebuvo sunku nustatyti, kas ten gyveno?

Kodėl tai nebuvo ištirta tada? Kodėl tai netiriama dabar?

Kodėl neištirtas vienas mirties atvejis prie bokšto, kai žuvusįjį partrenkė lengvasis automobilis?

Kas tai buvo per automobilis? Kieno jis buvo? Klausimas po klausimo

Kaip paaiškinti gausius liudijimus, kad minioje buvo kurstytojai, kurie ragino žmones arčiau eiti prie tankų, arčiau eiti prie pat tarybinių karių, į kuriuos pylėsi šūviai iš viršaus? „Jūs eikite ten, eikite prie tankų.“ Daugelis ėjo, o kitiems kilo klausimas – kas čia vyksta?…

Kodėl šitie liudijimai nebuvo tiriami?

Prie televizijos ir radijo komiteto vienas žmogus žuvo, kaip rašoma teismo nuosprendžio 189 puslapyje, nuo sprogstamojo užtaiso. Kodėl tai neištirta iki galo?

Todėl aš klausiu, kaip ir R. Ozolas, kodėl konkretūs kaltininkai nebuvo identifikuoti, skubiai palaidojant žuvusiuosius, neatliekant tinkamų balistinių ir trasologinių tyrimų, nuslėpus nuo visuomenės minėtus faktus?

Smerkiame Gorbačiovą, pasiuntusį tankus prieš žmones.
Bet kas buvo tie provokatoriai, kurie žaidė žmonių likimais ir gyvybėmis, kurstė, dengėsi gyvais žmonėmis, neįspėjo apie visą pavojų?

Taip pat noriu pacituoti Algirdo Plūkio knygoje nurodytą A.Butkevičiaus interviu laikraščiui „Obzor“, 2000 metais, Nr.15 (170): žurnalistė klausia „Sausio įvykiu aukas Jūs planavote?“, atsakymas „Taip.“; žurnalistės klausimas „Tai yra Jūs sąmoningai ryžotės šioms aukoms?“, atsakymas A.Butkevičiaus „Taip.“; žurnalistės klausimas „Ir Jūs nejautėte sąžinės graužaties, na… dėl to, kad Jūs žmones iš esmės žiūrint pakišote?“, A.Butkevičiaus atsakymas „Jaučiau. … Aš tiesiog žaidžiau aiškiai suvokdamas, kas įvyks, bet aš noriu pasakyt palyginus su tuo, kas vyko kitose Sąjungos vietose, tai buvo labai mažos aukos. …. Aš galiu pasakyti ir kitką, šitos aukos sudavė tokį stiprų smūgį dviem pagrindiniam tarybų valdžios stulpam – armijai ir KGB – įvyko jų kompromitacija. Aš pasakysiu tiesiai – taip aš planavau šitą.“

Be komentarų.

Sausio 13-sios bylos 298-ame tome, puslapiuose 64-67 yra pateiktas tuometinio VSD pirmininko M. Laurinkaus dokumentas, kurį jis 1991 vasarį perdavė premjerui Vagnoriui. Tai VSD įrašytas tarybinių kariškių pokalbis racija. Konkretūs kareiviai tarpusavyje kalbasi, kad į juos šaudo iš namų, iš gatvių, nuo stogų, ir jie tariasi, kaip reaguoti. Kodėl tai neištirta, kodėl tai nuleista negirdomis?

Tuo tarpu Lietuvos Gynybos taryba, kaip teigia A. Butkevičius, pasisakė tik už taikią gynybą – ginklu įsakyta ginti tik parlamentą ir vyriausybę, jeigu šie objektai bus šturmuojami. Tad kas sulaužė šį įsakymą?…

Bylose yra dokumentai apie tai, kad tarybiniai kariai tą naktį konfiskavo iš žmonių 5 Kalašnikovo automatus, pistoletus PM, sprogstamuosius užtaisus. Kodėl tai nebuvo ištirta iki galo?

Ir pagaliau – kodėl nebuvo nuodugniai tiriamos kiekvienos atskiros mirties aplinkybės – kas konkrečiai nužudė, kokiu būdu, kada tiksliai?

Visi šie neatsakyti klausimai kabo it Damoklo kardas virš mūsų visuomenės. Visi jie aptarinėjami virtuvėse, interneto portalų komentaruose. Žmonės nori žinoti tiesą. Jie jos verti.

Tad kviečiu į SLF partijos būstinę Kaštonų g. 4 visus tuos, kurie turi ką paliudyti.

Galima į juos nekreipti dėmesio. Apsimesti, kaip brežnevinės stagnacijos laikais, kad problemų nėra. Žinome, kaip nešvlovingai baigėsi ta stagnacija.

SLF – už Lietuvą, už jos valstybingumą, bet prieš melą ir apgaulę, ant kurio iš dalies pastatytas mūsų valstybės rūmas. Toks rūmas negali būti tvirtas. Ir mes tai matome šiandien.

Visi gedime sausio 13-osios aukų. Nekaltų žmonių kraujas, nesvarbu kieno pralietas, visada yra tragedija. Bet tiesą kalbėti reikia, kokia nemaloni ji bebūtų.

Tarybiniai kareiviai šaudė, ir tai buvo baisus Gorbačiovo nusikaltimas. Bet, kaip dabar aiškėja, ir saviškiai šaudė į savus.

Kiekvieno pasirinkimas – užmerkti į tai akis ar ne.

daugiau

Negalime teisti žmonių, kuriuos tokios gnydos kaip žydas Landsberg apkvailino

Negalime teisti žmonių, kuriuos tokios gnydos kaip žydas Landsbergis apkvailino

Tie seni įvykiai, kai sovietinė KGB tarnavo už dolerius JAV CŽV tarnybai ir kompleksiškai griovė Sovietų Sąjungą jau nebeateis į šias dienas ir mes negalėsime įamžinti video kameromis tų veidų, kurie įvykdė teroristinį aktą – sausio 13 – prieš Lietuvos piliečius.

NB: Galiu tik vieną pasakyti, tikėti reikia širdimi. Pasikliauti savimi, suprasti kas dedasi šiomis dienomis ir sulyginti su praeitimi. Pamatyti tuos, kurie žmones vedė į sąmoningą pražūtį ir tuos, kurie Lietuvoje naršo konteineriuose, palieka vaikus šiukšliadėžėse ir žudo vieni kitus už kelis litus. Galiausiai, 2009 metai, sausio 16 diena – lietuviai šaudė į lietuvius. Ar dar lieka abejojančių ? Manau taip, pragertu protų dar likę Lietuvoje.

Negalėsime pakeisti tų privalomų falsifikuotų istorijos vadovėlių, kuriuose didžiuojamasi tuo, jog “lietuviai žudė lietuvius“ vardan “Amerikos Saulės“. Negalėsime objektyviai įvertinti tų paminklų, tų renginių, kuriais sutepta Lietuvių tauta per šiuos dvidešimt metų.

Tačiau visi dabar puikiai matome, prie ko atvedė žydų sąmokslas pavadintas “Nepriklausomybė“. Matome kaip kenčia žmonės ir kaip toliau tie patys žydai ir jų palikuonys Lietuvoje verčia lietuvius didžiuotis iškreiptu pasauliu.

Anksčiau ar vėliau visi lietuviai praregės ir supras, jog žydai ne tik sausio 13 žudynes organizavo, bet ir visas kitas teroristines operacijas, pareikalavusias lietuvių aukų.

NB: Tiesa yra labai slepiama ir dar iki šiol reikia laiko atskleisti visus užkulisius. Nėra prasmės meluoti sau patiems, kai visame pasaulyje vyksta analogiški procesai, kuriuose įvairių tautų žmonės žūsta nuo savų tautiečių rankų, pateptų pinigais ir pareigomis tam tikrose valstybės įstaigose.

Jeigu čigonų tauta(žydai) švenčia šiais metais 5571 metų sukaktį, tai kokią sukaktį turėtų švesti lietuviai ? Tai dar sykį parodo Lietuvos istorijos iškraipymą žydų rankomis

Jeigu čigonų tauta(žydai) švenčia šiais metais 5571 metų sukaktį, tai kokią sukaktį turėtų švesti lietuviai ? Tai dar sykį parodo Lietuvos istorijos iškraipymą žydų rankomis

Puikiai suprantu, jog Artimųjų Rytų čigonų tauta buvo gainiojama po visą pasaulį lygiai taip pat kaip ir iš Rumunijos šiais laikais bastantys po pasaulį čigonai.

Bet niekaip nesuvokiu, kurioje vietoje tarp čigoniškų žydų gimė maišytų vaikų, kurie sugebėjo savo čigonišką palikimą primesti kitoms tautos religijos pavidalu.

Artimųjų Rytų čigonams (  kodėl čigonai? Ar Jūs kada nors lyginote juos su čigonų gyvenimu ? Meilę pinigams, vagystėms, apgavystėms, kraujomaišos faktai) teko lakstyti ir kiekvienoje šalyje su jais buvo susidorojama, todėl ir buvo pereita prie religinės manipuliacijos, vėliau virtusios kriščionybės forma.

Bet ar Jūs susimąstote, jog Lietuviai gyveno ne tūkstantį metų, kaip Jums visiems į galvas kalė žydai per istorijos vadovėlius ? Ar suprantate, jog žydai specialiai menkina kitų tautų istorinius faktus ir iškelia savus, ir dažniausiai galima sutikti filosofuojantį istorine tematika žyderą? Apsižvalgykite.

NB: Istorijoje, ne šiaip didieji karžygiai degindavo knygas, nes juose buvo perrašoma viskas kas tik įmanoma (tarkim, paimkime, vienuolynus ir jų uždarą gyvenimo ratą, o vėliau įvairius klajojančius vienuolius), siekiant tam tikrų interesų.

Galvokite, dėka J.V.Stalino gavote vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą – turite mokėti pajungti smegenis darbui. Nors dauguma Jūsų nei ten, nei kitur nesimokino, o tik leido laiką, vis nesulaukiant popieriukų.

Man atvirai patinka intelektualus analitinis priėjimas prie įvairių traktatų iš blogerio pseudohistorian.wordpress.com pusės.

Vat , kaip dažniausiai – esu teisus: Žalgirio mūšio ir visokia kita Lietuvos istorija buvo sufalsifikuota sovietmečiu (Lietuvos valstybės niekada nebuvo)

Vat , kaip dažniausiai  – esu teisus: Žalgirio mūšio ir visokia kita Lietuvos istorija buvo sufalsifikuota sovietmečiu (Lietuvos valstybės niekada nebuvo)

Štai , pagaliau žiniasklaidoje atsiranda objektyvesnių ir logiškesnių nuomonių apie falsifikuotą Lietuvos istoriją ir įvairius juos laimėjimus, kurie nėra pagrįsti tarptautiniais tyrinėjimais.

Sovietmetis buvo lyg “šiltnamis“ įvairiom tautom kurti “išgalvotus“ faktus derinant su artimais kaimynais – siekiant gauti išskirtinį Maskvos finansavimą įvairiems projektas, kurie bendroje koncepcijoje negriovė ir nekenkė Rusijos imperijos dominavimui praeities pažinimo moksle.

Deja, falsifikacija pradeda aiškėti ir iškreipti faktai kilti į paviršių, nes vis daugiau žmonių atsisako vartoti alkoholį ir rūkalus su narkotikais, bei atsiduoda savo mąstymui. Kas padeda sugrupuoti skirtingų šalių duomenis ir rasti teisingus atsakymus.

Asmeniškai puikiai žinau, jog kiekviena dabartinė Lietuvos istorijos knyga  – tai gryna falsifikacija. Ir joje sudėtinga rasti kokią nors tiesą apie “iki-imperinę“ Lietuvą.


Ypatingai falsifikacija buvo atlikta žydo Vytauto Landsbergio, kuriuo tikslas buvo iškraipyti visus faktus , sužalojant Lietuvos jaunimo supratimą apie savo tautos istoriją.

Dėmesio: Kitaip sakant, jeigu žmogus nežino tikros savosios šalies (tautos) istorijos – jis pasmerktas susinaikinimui.

Būtent nežinojimas ir augimas mele , privertė Lietuvos jaunimą emigruoti iš šalies. Paradoksalu, bet Jūs šioje svetainėje skaitote tik faktus – gryną tikrovę(gyvenimo kritiką), kurių nė vienas negali paneigti.

Man nereikia nieko išsigalvoti ( ne mane kvailino visus tuos metus ), nes vadovaujuos vidine intuicija ir protu – stengiantis objektyviai pažvelgti į visus įvykius iš šalies. Ir melą labai lengva atskirti tokiu atveju..

Gyvenimas pakiša įdomybes: Senoji Lietuva

Gyvenimas pakiša įdomybes: Senoji Lietuva

Nežinau, bet šis paveiksliukas yra iš senosios knygos, kurią pasiskaitymui galite rasti aplankę šią nuorodą (universiteto biblioteka).Knyga “Nuremberg Chronicle“.


Reikės kada pramesti akimis melagingus teorinius išvedžiojimus, beremiančius žydiška religine teorija civilizacijos vystymui pagrįsti. Bet tam reikėtų susirasti kokį gerą vertimą į anglų ar rusų kalbą.

Į anglų kalbą vis dar verčia  (nuoroda) tie nenurimstantys žydeliai (falsifikuoti nėra taip paprasta šio gyvenimo).

Šioks toks atviras požiūris į gyvenimą (kuriame užaugome)

Šioks toks atviras požiūris į gyvenimą (kuriame užaugome)

herbaiVieną kartą reikia apibendrinti kas iš tikrųjų įvyko po to keisto Pasaulio karo, kuris nusinešė tiek daug žmonių gyvybių ir apvertė aukštyn kojom Europos gyvenimą ir kitų šalių gyvenimus.

Tegu tas karas būna tiesiog paskutinis , kuris įvyko iš inercijos dėl socialinės įtampos, atsiradus naujiems vėjams. Ir stojus į kovą paprastiems žmonėms prieš prieškarinius “buržujus“ (kapitalistus), kurie valdė gamyklas ir išnaudojo žmones.

Skaityti toliau Šioks toks atviras požiūris į gyvenimą (kuriame užaugome)

Vienintelė lietuviška sostinė – Kaunas

Kaunas – tikroji sostinė

Keisti tie istorijos įvykiai, kurie taip smarkiai sufalsifikuoti, jog nebėra kaip ir suprasti, kur slypi tiesa. Bet apibendrinant galima daugmaž susiorientuoti ties tais faktais, kurių istorikų plunksnos negali pakeisti rašytiniame dokumente.

Susidomėjau, kodėl lenkai taip užsispyrę Vilniaus miestą ir kraštą laiko savo valstybės dalimi. Ar jie teisūs , ar tiesiog tai per didelio gobšumo rezultatas. Ypač, kai vienoje svetainėje radau, jog lenkai teigia, kad Lenkijai priklausantis Vilniaus kraštas buvo neteisingai Sovietų atiduotas Lietuvai.

polskazeme Štai čia žemėlapis, Lenkijos teritorijos. Kur aiškiai matyti, jog Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. Nenuginčijama tiesa.

Tad galbūt jie ir teisūs visomis prasmėmis, nes panagrinėjus internete pačių lietuvių istorikų pateiktus faktus, randama statistika apie tuometinę populiaciją Vilniaus krašto.

Pacituosiu kas joje rašoma, bet labai akivaizdu, jog tame krašte gyveno daugiausiai lenkų, todėl jiems ir priklausė tuos žemės.

Štai citatos, ir tuo pačiu nuoroda į dalinai teisingą šaltinį ( aišku, tas wikipedia – taip pat yra dar viena falsifikavimo rubrika, kuria pilnai pasitikėti neverta). Trupiutįfalsifikato (http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_kraštas) ir  Lenkų šaltinis polandian.home.pl

1937 m. lenkų kontroliuojamais gyventojų surašymo duomenimis Vilniaus krašte gyveno 194 679 žmonės, iš kurių 66% buvo lenkai, 28% žydai, o 0,8% lietuviai, 0,9% baltarusiai, 3,8%

Tad stebėtinai mažai lietuvių toje teritorijoje iki pat 1939 metų. Daugiausiai lenkai ir žydai. Kooperacinis valdymas žydas-lenkas.

Na o grįžtant į šiuos laikus , Vilniaus kraštą valdo Lenkų partija kaip ir daugiausia balsavusių – atiduoda savo balsus lenkų rinkiminei grupei. Tad tai dar sykį įrodo, kiek svarbus Vilniaus kraštas Lenkijai.

Daugelis žino, jog pačiame Vilniaus mieste dažnas reiškinys išgirsti lenkiškai ir rusiškai kalbančius žmones. Faktas, kuris papildomai patvirtina nesulietuvėjusio miesto statusą

Nuolatos per žiniasklaidą išgirstama, kad net ir gatvės lenkų kalba iki šiol dar vadinamos, nors prabėgo ir sovietinė okupacija, bet Lenkijos žemės šešėlis nepradingo.

O dabartiniai įvykiai, naujos rinktos prezidentės pažadai dėl lenkiškai rašomų pavardžių dokumentuose lenkų kalba, kaip ir diskusija dėl gatvių pavadinimų. Ką jau ir kalbėti, kai vieną ir Europos parlamentarų, atstovaujančių Lietuvai, išrinko Vilniaus krašto gyventojai – tai lenkas Tomaševskis (rodos). Kuris aiškiai pasisako už Vilniaus krašto grąžinimą tiesioginėms šeimininkams – Lenkijos valstybei.

Kaunas – vienintelė Lietuvos sostinė

Tad darant paprastas išvadas, Lietuvoje tik vienas miestas gali vadintis lietuviškąja sostine – tai Kaunas. Kuris yra pilnateisis šio vardo savininkas ir jo kompetencija neabejojama. Net iki šių dienų, visi pagrindiniai keliai sueina Kaune, lyg taip būtų per amžių amžius, vystantis vietinei ir tarptautinei prekybai. Ir kiekviena pirkliui puikiai žinoma, kas atstovauja Lietuvos šaliai.

Štai taip. Reikia kalbėti gyvais faktais.