Kategorijos archyvas: Emocijos

Apsigimę labusyno mentai puola jaunimą

 

Reklama

Pastebėjau (arba) , jog kai kurie žmonės praleidžia gana daug laiko sukurdami įrašus. O mums užtenka kelių minučių pažinti visą jų darbą

Pastebėjau (arba) , jog kai kurie žmonės praleidžia gana daug laiko sukurdami įrašus. O mums užtenka kelių minučių pažinti visą jų darbą

Manau, jog tai nepaprastai nuostabus gyvenimo elementas, gebantis vieno atskiro žmogaus mintis paversti daugumos. Tiesą, prieš tai tam atskiram blogeriui tenka įdėti šiokias tokias pačias brangiausias gyvenimo laiko sąnaudas.

Nebūtinai blogai, nes šis elementas pastoviai egzistavo tarp žmonių, dalijantis informacija ar kokiais nors asmeniniais įpūdžiais. Tačiau virtualumas dar sykį įrodo, jog tai žmogiškoji kultūra, tam tikrų skonių ar nuomonių vertinimo aplinka – moralė joje taipogi nugali kaip ir realybėje.

PVZ:  Tarkim, Jums patinka kokie nors pasaulinio masto tapytojai, bet tuo pačiu domitės ir eiliniais, tik ką pradėjusiais tapyti meninkais. Taip , lygiagrečiai prie mėgstamų, kokią nors idėją perteikiančių kūrinių, išstatote visai nežinomus, bet vėliau sulaukiančius dėmesio darbus.

Paprastai sakant, žmonės kaupia ilgas valandas savyje informaciją, sunaudodami tam gyvenimo laiką (jiems išskirtą likimą) ir per trumpą laiko tarpą išdalija jį kitiems. Stebėtina, bet tai nuoširdus darbas, nesiekiantis jokios materialinės naudos. Tai kažkas tokio, ko dar nebuvo šiame pasaulyje tarp žmonių. Tai nėra dainų dainavimas prie laužo gyvame pažįstamų ir nepažįstamų rate – tai daug labiau nesuvokiama rizika likti šešėlyje, liekant nesuprastiems.

Kažkas neaiškaus.. Kiekvienas tuo keliu atskleidžia kas jame užkoduota.. Nesuprantu ( ir žinau, jog  niekur atsakymų nerasiu )

NB: Aišku, absoliutu skonį (ar nuomonę) neįmanoma suformuoti savyje – tai tiesiog įgimti bruožai ir spontaniškai vedantys prie virtualios saviraiškos.

..kartais, kai norisi pasiklausyti muzikos, eini tiesiog į svetimus blogus ir klausais jų surinktų kūrinių… Tokių tikrai nerasčiau , bereikalingai švaistydamas laiką..

Gražios šventės buvo praeityje, pagonybėje.. o dabar gi.. prasigėrusių alkoholikų vakaronės

Gražios šventės buvo praeityje, pagonybėje.. o dabar gi.. prasigėrusių alkoholikų vakaronės

Kiek protingesni žmonės supranta kokiame giliame mėšle dabartinė visuomenė su įvairiom Kalėdom, Kučiomis.. Tas neduota suprasti jaunam ir nesuprantančiam gyvenimo žmogui, kol jis savarankiškai neišnagrinės kas tai yra.



Nelabai ką turiu pridurti prie to ką abstrakčiai rašęs prieš penkerius metus

Kai kurios visuotinai priimtos šventės susijusios su religija arba tiesiog yra tikinčiųjų šventės. Manau, kad ir Kalėdos priklauso šiai kategorijai. Tai – tikėjimo, religinio propagavimo, moralinių vertybių prisiminimas, galima laikyti, šeimos vieningumo, jos stiprybės įvertinimo dienos.

Kiekvienas tikintis žmogus vieną kartą per metus šiai šventei skiria tam tikrą laiką ir privalo laikytis jos šventimo taisyklių. Tačiau, jeigu manyti, kad šventė yra susijusi su Dievo paminėjimu ar garbinimu, būtina būti geram, doram žmogui, nes tik tyra širdimi galima švesti. Tačiau gerai save pažįstame ir nė vienam žmogui nepavyksta būti absoliučiai geru, nei išskirtinai blogu. Iš tiesų. kaip tada galima taikyti visuomenei šį minėjimą.

Visi, kaip susitarę, sako, jog nėra svarbu ar geras, ar blogas,- nesvarbus tas gerumas, nuoširdingumas, atvirumas ar dar kas, nes to laiko ir taip nėra daug , jog  atšvesti ir pasijusti artimesniu šventoms dvasioms.

Ko tais neišmanau sklandaus formulavimo savo nuomonės šitoje vietoje. Bet tiek to, visokio kraujo žmonės susėda prie vieno stalo ir prisimena Dievo malonę. Manau, mažai kas iš jų tikrai prisimena Dievą, nes jų mintyse tos pačios mintys, su kuriomis jie pastoviai gyvena. Sudėtinga taip švęsti. Tiesiog yra vienas neigiamas reiškinys – klaidinimas kitų susaistytas su veidmainiavimu. Yra vaikai, jauni ir nepatyrę asmenys, kuriems tai padaro didelį įspūdį. Nors ką čia pridurti, yra taip kaip matome.

Daug žmonių nesugeba rasti įdomesnio užsiėmimo, ir atsispirti žmogaus poreikiui jaustis išskirtinai, – nepaprasta, todėl ir gaunasi masinis “šventinis susirgimas”.

Iškreipus kartą tikrovę (pažeidus moralinius dalykus), tampa taip sudėtinga atstatyti , jog pasiduodama ir susitaikoma su beviltiška padėtimi “minioje“.

Na va paskutinė tėvo tiesa, jog nėra prasmės ieškotis antros pusės tarp baltaodžių geriančių kurvų

Na va paskutinė tėvo tiesa, jog nėra prasmės ieškotis antros pusės tarp baltaodžių geriančių kurvų

Ir iš tikrųjų, kažin ar man nepritars dauguma mąstančių ir vertinančių šį gyvenimą. Juk sveikata gana brangi, kam ją gadinti su geriančiom baltaodėms kurwoms, kurios nebeturi jokios savigarbos nuo pat paauglystės.


Koks galutinis rezultatas iš tokių – kiekvienam aiškus. Diebilavoti santykiai, debilavoti vaikais ir kitokios emocinius nestabilus iššaukiančios problemos, besibaigiančios atskirtimi.

NB: Keistas gyvenimas, bet jau taip reik. Rytų moterys kiek kitokios. Nesmirda rūkalais ir nevemia, kaip tą daro degraduojančios europietės..


Nee, nereikia, kurwos tegu dvėsta su tam tikra rūšimi žmonių, o verta stengtis surasti Rytų tradicijų besilaikančių ir neigiamų įpročių privengiančių žmonių.

Dar vienas GANDONAS : ekonomistas R.Kuodis. Kuris siūlo visam jaunimui mokamą aukštąjį mokslą. Kodėl? Atsakysiu

Dar vienas GANDONAS : ekonomistas R.Kuodis.  Kuris siūlo visam jaunimui mokamą aukštąjį mokslą. Kodėl? Atsakysiu

Tai kad, GANDONAS, nesikartosiu toliau. Priežastis paprasta šio pasiūlymo. Lietuvoje įvedus naują mokslo reformą, iš dalies privatizavus universitetus, pastarieji pradėjo imti pasakiškus pinigus iš besimokančios jaunimo.

Tos studentų įmokos viršijo lūkesčius 300% ( tas akivaizdžiai matoma valstybės biudžeto surinkimo sumose). Tad, minimas asmuo nutarė pasinaudoti nerealizuotu pasipelnymo šaltiniu ir “tariamai“ išlošti naudingumą pačiai valstybei, mokslo kokybei ir t.t.


Tokių GANDONŲ-ekonomistų Lietuvoje labai daug. Vienas jų – Vilniaus banko prezidento patarėjas Nausėda.