Kategorijos archyvas: Blogeriai

Žurnalistai – tai dirbtinos kekšės dirbančios už valstybinį ar privatų pinigą

Tokia profesija kaip “žurnalistas“ atsirado tik dėka to, jog industrinės revoliucijos dėka XIX (19-am) amžiuje atsirado didelis skaičius spausdinimo mechanizmų su neribotu tiražavimu informacijos, galėjusių aprėpti platų vartotojų ratą.

Tai pareikalavo kūrybinio žmogiškojo resurso informacijos įtalpinimui į tiražavimo popierines laikraščių /žurnaų serijas. Pradiniai , taip vadinami, “žurnalistai“ buvo iš aukštuomenės narių, turėjusių išskirtines galimybes įgyti jaunystėje įvairiaus profilio žinias, laisvo laiko informacijos kaupimui ir apdorojimui prie stalo, o vėliau pirmųjų rankinio spausdinimo mašinėlių.

Bet kylant vartojimo spartai, visuomenei procentaliai keliant skaitymo lygmenį – “aukštuomenės žurnalistai“ atpuolė nuo šios srities, kaip negalintys patenkinti atsirandančios poreikio naudoti spausdinamą popierių verslo, politikos interesų tikslams. “Žurnalistai“ tapo samdomomis kekšėmis jau 20 amžiuje pradžioje, kurias atrinkdavo pagal psichotipą, gebėjimą laikytis tam tikrų nustatytų redakcijų politikų, nesivadovauti subjektyviai nuomonei, o dirbti pinigo generavimo naudai.


“Žurnalistai-kekšės“ virto unikaliais įrankiais, generavusiais pelną arba nuostuolį versle, politines audras regionuose arba asmenines tragedijas politikų gyvenimuose. Šie įrankiai tapo karinių operacijų nušvietimo prioritetų, siekiant perteikti visuomenei raštu apdirbtą vizualizaciją tikrovės – su tikslu mobilizuoti skaitančias mases, neleidžiant įsivyraut demoralizacijai, kas skatintų atitinkamo neigiamo turinio grįžtamosios reakcijos į karių paštą.

Tokios jau tos “žurnalistinės kekšės“ ir šiuolaikiniame laike, kai “žurnalistu-kekše“ netgi sumąstyta paruošti universitetuose, suteikiant gabiausiems iš jų vietas propagandiniuose leidiniuose , skleidžiant visuomenei uždaro ciklo duomenis, kurie apriboja eilinio žmogaus norą užsiimti savišvieta ir faktų paieška, taip surandant ir laiko ir galimybių tam.

Jau šiandien, internetui užkariavus Planetą, žinių skleidėjais (nemaišykime su žurnalistais-kekšėmis) tampa paprasčiausi vaikai, kurie dalijasi savo interesų grupėse patirtimi apie patirtus įspūdžius dėl vartojimo produktų ar savo atradimų. Vaikams atsiranda natūralus poreikis atsiskleisti ir įsigilinti į bėgantį gyvenimą, stengiantis užčiuopti kuo daugiau smulkmenų – o tai jau ne “žurnalistinių kekšių“ metodika, kurie pratę sulaukti materialinio atlygio už atliktą prostitutės paslaugą.

Internetas sugriovė pažinimo ir jo paskleidimo sieną tarp subjekto ir masinio objekto. Naujųjų laikų visuomenė pati pritaikė ir terminologiją šiems tikrovę formuojantiems subjektams – blogeriai youtuberiai ir kt. Bet jokiu būdu ne ‘žurnalistinė kekšė’

Facebook’as blokuoja Jus? Keiskite veikimo metodiką

Nieko nėra amžino – viskam yra pritaikyti sąlyginiai egzistavimo laiko matai, kuriems bet kuris informacinės erdvės manipuliatorius turėtų skirti ypatingą dėmesį ir nustatyti savyje savotišką skaitliuką-reguliatorių.

Daugelis žino, jog beveik visa informacinė erdvė – jos dabartiniai sklaidos kanalai yra priklausomi žydiaromis (globalinės JAV gaujai arba imperalistų subinlaižių grupei). Ir anksčiau ar vėliau, šie savininkai pradeda kištis į kiekvieno informacinio manipuliatriaus (aktyvaus FB veikėjo) erdvę.

Pradžiai tai daroma per žinių srauto ribojimą, kuris motyvuoja manipuliatoriaus veiklos kryptį ir duoda minčių darbui. Facebook algoritmai leidžia tolygiai slopinti vartotojo pažinimo lauko sritį, iš lėto įdedant į domėjimosi (interesų) lauką kiek iškreiptą informaciją arba pavėliuotą informacinį srautą.


Nesant poveikiui, Facebook iš principo negali tiesiogiai pažeisti laisvo žodžio skleidimo politikos ir imasi trečiųjų rankų inciatyvos – atyvuojant skundimo mechanizmus, leidžiančius su Facebook nesusijusiems subjektams efektyviai veikti prieš konkrečius vartotojus. Tai labai panašu į bendrą Vakaruose veikiantį principą – kur sistema nepriima pati sprendimo, o permeta sau teisėjavimo institucijos funkciją. Tuo laiku užšaldant atsiradusią problemą – taip laimint laiko ir stebint veikėjų tolimesnius veiksmus.

Ką daryti ?

Pirma daugelis paprastų žmonių negali sau leisti šerti Facebook pinigais, kas Vakaruose yra priimta ir yra aukščiau bet kokių moralės ar taisyklių normas. Suteikite finansavimą žydiškam Facebook ir jie nuo Jūsų atstos, nekreipiant dėmesio netgi į tai, jog ateityje tuo pačiu finansavimu jiems teks paspringti.

Todėl atmeskite materialių resursų panaudojimą ir pereikite kol kas prieikite prie alternatyvių, laikinų anketų kūrimo. Aiškiai laikant mintyse, jog šiuos anketos bus naikinamos arba blokuojamos.

Jūs turite persilaužti ir nereaguoti į vykdomą represinį virtualų spaudimą Jūsų atžvilgiu, siekiant destabilizuoti Jūsų asmenybę ir įtikinti atsisakyti to valingumo ieškoti Teisingumo bei perduoti kitiems.

Pradėjus naudotis alternatyviom anketomis, Jūs išsiūbuojate pačius algoritmus, veikiančius Facebook’e – taip kenkdami jų globaliam darbui imituoti realius vartotojus vėlesniuose etapuose.

Negali Facebook, kaip Vakaroidinis subjektas, suprasti pasiaukojančio darbo, galinčio išnykti vieną dieną.

Antra – Rusijos Federacija bei Kinija formuoja naują interneto erdvę, kuriai reikės esamų internete talpinamų informacinių srautų su jų autoriais. Todėl pradėkite skaidyti savo veiklą, perkeliant dalį laiko į internetinių puslapių kūrimą ( jų archyvavimas centrinėse duomenų bazėse vyksta kasdieną ir puikiai bus perkleti į Rusijos-Kinijos interneto erdvę).

Trečia – stebėkite technologijų progresą ir link kokio informacijos perteikimo linkęs eilinis vartotojas. Anksčiau ar vėliau Facebook išnyks kaip ir kitos socialinės programos, turėjusios didelį populiarumą (pvz mIRC)

Ketvirta – išmokite neprisirišti prie vienos tapatybės interneto erdvėje. Imituokite save kaip tą daro programuojami botai – tai darydami kūrybiškai, nuolatos siekiant naujos perteikimo formos kuriai jau teks įnykti į savęs tobulinimą – per knygų skaitymą, sudėtingesnių problemų interpretavimą, gilinimasį į istoriją, muziejų lankymą ir kitokį asmens lavinimą.

Penkta – kartais domėkitės įvairių šalių TOP’ais įvairiose srityse, jog suprasti ateinančias tendencijas ir įvairių kultūrų/tautų mutacijas. Taip išvengiami nesusipratimai pradedant koordinacinį darbą kuriame nors regione (pvz, jeigu NATO pradėjus bombardavimą kokioje Italijoje – Jums lengviau pavyktų susikalbėti žinant kuo gyveno paskutinius metus potencialus kolega).

Šešta – stenkitės investuoti į priemones, kurios padeda mažinti darbo laiko sąnaudas, reikalingas efektyviai veiklai. Nevenkite ieškoti priemonių Kinijos rinkoje ir jų įsigyti – tai patikima rinka, viduje nusistačius prieš Vakaroidinius liberastinius zombius.

“Ginklų miestas”

Ginklų miestas

Filipinuose šį miestą vadina “Ginklų miestu“, kuriame daugiau negu šimtmetį žmonės uždarbiauja pragyvenimui gamindami ginklus. Tai auksarankiai meistrai, kuriem nesudėtinga pagaminti pistoletus, revolverius ir netgi automatus. Toks meistravimas nuėjo iki to, jog kokybiška ginklų gamyba tapo legali ir nepersekiojama valstybės institucijų. Tačiau šioje rinkoje, kaip ir visame pasaulyje, labiausiai dominuoja nusikalstamo pasaulio interesai.

This slideshow requires JavaScript.


Chose, imdamas į rankas pistoletą, žvilgteli į jo taikiklį – akimirkai susimąsto ir puola prie staklių realizuoti gimusį sumanymą iš paprasto metalo gabalo, pasitelkdamas visą žmogiškąją fizinę galią kovinio ginklo gamybai.

Šiame ginklų gamybos ceche, esančiame  Danao, pačiam centre Filipinų, dirba iki 30 profesionalių ginklų gamybos meistrų. Paprasto pistoleto gamybai, kuriuo kaina svyruoja nuo 30 eurų, vienam meistrui prireikia savaitės laiko. O mėnesinis atlgyninimas svyruoja ties 70 eurų – kas yra minimalus uždarbis šioje valstybėje.

šaltinis