Kategorijos archyvas: Žmonių kūnas

Mikroskopas

Mikroskopas

Manoma kad pirmąjį mikroskopą 1595 metais sukonstravo akinių meistras Hans Jansen. Įrenginys buvo pagamintas iš trijų vienas į kitą suleidžiamų vamzdžių, kurių bendras ilgis – beveik 45 cm. Jis didino nuo trijų iki devynių kartų, atsižvelgiant į tai kiek ištraukiami vamzdžiai. Optikos specialistams teko nueiti ilgą kelią, kol pavyko sukonstruoti šiuolaikinį mikroskopą, kuris gali didinti iki 1500 kartų, bei elektroninį mikroskopą, didinantį iki kelių milijonų kartų. Mikroskopo išradimas buvo labai svarbus medicinos mokslo vystymuisi, nes žmonės galėjo ieškoti priemonių prieš įvairias ligas. Labai garsus mokslininkas buvo Robert Koch, 1905 metais gavęs Nobelio medicinos premiją už tuberkuliozės tyrimus ir šios ligos sukėlėjo atradimą.

Kaip sudarytas mikroskopas ir kaip jis veikia

Graikų kalbos žodis mikro reiškia mažas. Mikroskopas vaizdą padidina daugybę kartų, todėl pro jį galima apžiūrėti labai mažus, plika akimi nematomus daiktus. Šis prietaisas veikia panašiai kaip lupa (paprastas didinamasis stiklas). Jis sudarytas iš kelių lęšių (panašiai kaip lupos).

Paprastas mikroskopas sudarytas iš dviejų lęšių, trumpo židinio nuotolio objektyvo ir okuliaro (optinio prietaiso dalis, pro kurią žiūrima), kuris didina tiek pat kiek ir paprasta lupa. Obejektyvas sudaro padidintą tarpinį vaizdą,  kurį galima pamatyti per okuliarą.

Mikroskopo galingumas priklauso nuo objektyvo didinamosios gebos ir nuo lęšių išdėstymo. Specialiosios paskirties mikroskopuose yra daugiau lęšių. Jie didina prietaiso galingumą ir gerina vaizdo kokybę. Elektroninių mikroskopų veikimas pagrįstas ne šviesos spinduliais, o elektronų pluoštais.

Reklama

Kas yra vėžys

Kas yra vėžys

Žmogaus kūnas sudarytas iš begalės reguliariai atsinaujinančių ląstelių. Jų atsinaujinimo procesas vyksta pagal  tikslų planą, todėl ir senųjų ląstelių į naujas perduodama visa genetinė informacija. Kartais viena ląstelė atsinaujina ne pagal įprastą planą. Ji pradeda nekontroliuojamai daugintis ir susidaro auglys. Piktybinis auglys gali plisti ir įsibrauti į kitus organus. Dėl to jį būtina gydyti.

NB: Hipokratas (460-375 m pr Kr.) buvo graikas. Tai pirmasis šiuolaikinis gydytojas. Jis gydė visą žmogų dietomis, gyvenimo būdo keitimu, augaliniais medikamentais ir net chirurginėmis priemonėmis stimuliuodamas natūraliąsias gydomąsias galias. Hipokratas laikomas idealiu(tobulu) gydytoju, mokslinį mąstymą derinusiu su gydytojo patirtimi ir aukšta morale. Anksčiau visi gydytojai turėdavo prisiekti, kad dirbdami vadovausis jo etikos normomis ir pirmiausia besąlygiškai gelbės žmogaus gyvybę. Šios priesaikos žodžiai iki šių laikų išliko gydytojų veiklos kodeksu.

Kodėl žmonės yra mirtingi

Kodėl žmonės yra mirtingi

Mūsų organizme ląstelės vis atsinaujina. Dalijantis senoms ląstelėms susidaro joms identiškos (tapačios) naujos. Deja , šis procesas negali kartotis amžinai. Atėjus laikui jos nustoja dalytis ir atsinaujinti. Nesant naujų ląstelių kūnas pradeda senėti. Ląstelės ir iš jų sudaryti organai taip nusidėvi, kad nebegali palaikyti organizmo gyvybės. Todėl žmonės ir visos kitos gyvos būtybėss turi mirti. Šiais laikais žmonės gauna daug geresnę medicininę priežiūrą, todėl gyvenimo trukmė yra žymiai ilgesnė negu anksčiau. Pavyzdžiui, priešistoriniais laikais žmonės retai tesulaukdavo trisdešimties metų. Šiais laikais vidutinė gyvenimo trukmė Europoje yra daugiau nei 70 metų.

Kas yra cukraligė

Kas yra cukraligė

Dažnai girdime , kad nesveika per daug vartoti cukraus , tačiau žmogaus organizmui reikia šiek tiek šios medžiagos. Cukrus yra labai svarbus energijos šaltinis. Organizme jį išnešioja kraujas. Kad cukraus visada būtų tiek, kiek reikia, kasa gamina hormoną insuliną. Jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Cukriniu diabetu (cukralige) sergančių žmonių organizme susidaro per mažai insulino. Dėl to padidėja cukraus kiekis. Diabetu sergantiems žmonėms būtina kasdien po kelis kartus švirkštis insuliną.

NB: Insulinas atrastas 1922 metais

Kas yra tyrimas ultragarsu

Kas yra tyrimas ultragarsu

Ultragarsu dažnai tiriami žmogaus vidaus organai, o nėštumo metu stebimas besivystantis vaisius. Ultragarsą galima pamatyti su aidu. Į kūną nukreipiamos labai stiprios garso bangos. Jos atsispindi nuo įvairių organų paviršiaus. Kiekvienas organas garso bangas atspindi savaip. Atsklidusį aidą gydytojas mato monitoriuje. Tyrimai ultragarsu taikomi labai plačiai, nes jie itin tiksliai parodo mūsų organizmo vidinį gyvenimą ir nepažeidžia organų.

Kas yra AIDS

Kas yra AIDS

AIDS – tai liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas. Jeigu į mūsų organizmą įsibrauna ligos sukėlėjai, imuninės ląstelės juos tuojau pat atžapžįsta ir nukenksmina. ŽI virusas sunaikina šias ląsteles. Užsikrėtus tolydžio mažėja žmogaus atsparumas ligoms. Vadinasi, nebeveikia imuninė sistema. Tada mirtina gali būti net pati nepavojingiausia liga, pavyzdžiui, paprastas peršalimas. ŽI virusai yra kūno skysčiuose: kraujyje, spermoje ir makšties išskyrose. Žmogus užsikrečia tik tada, kai virusas patenka į kraują.

Kaip veikia narkozė

Kaip veikia narkozė

Žmogų prireikus operuoti, jo kūną tenka įpjauti. Kad ligonis nejaustų skausmo, jį tenka dirbtinai užmigdyti. Dažniausiai narkozė sukeliama į veną sušvirkščiant specialių medikamentų. Narkozę sukeliančius vaistus galima ir įkvėpti. Pacientas per kelias minutes nugrimzta į miegą ir nieko nebejaučia. Tai vadinama bendra narkoze.

Atliekant nedideles operacijas, pavyzdžiui, kai tenka traukti dantį nujautrinama tik ta kūno vieta, kurią reikia gydyti. Tai vadinama vietine nejautra. Gydytojai , kurie sukelia narkozę ir operacijos metu seka užmigdyto ligonio būklę, vadinami anesteziologais.