Kategorijos archyvas: Įdomūs faktai

Žinios vaikams ir suagusiems

Dažni lohatronai arba tautos savižudybės įgimta manija viskame

Lietuviai daugumoje yra įvairių lohatronų aukos ir tas persiduoda per kraują – kas pasižymi atsisakyme mąstyti, analizuoti ir pasiduoti bet kokiai “gražiai įpakuotai dešrai“ (kuri gana kenksminga)

Ypač šis naivus nemąstymas sustiprėjo per paskutinius 25 metus, kai lengvabūdiškas požiūris virto totaline dar kažkiek judančio ir gebančio savikritiškai pažvelgti į padėtį jaunimo emigracija.

Galbūt tai ir paaiškina išskirtinį lietuvių mokėjimą nusižudyti, užimant stabiliai pirmaujančią pasaulyje vietą. Atsisakymas asmeninės atsakomybės ir jos perleidimas kitam “lietuviui“, tikintis, jog pastarasis greičiau ir teisingiau išspręs situaciją – virto dabartiniu natūraliu genocidu, pasidavimu viskam, kad tik neskaudėtų.

Metafizine prasme, savižudybės nebūna vien fizinės būklės alsavimo nutraukimas, bet yra baisesnė savižudybė intelektualinė, tautinio identiteto ir galiausiai pačios nacijos.

image002

Lenkai, žydai, baltarusiai, rusai – maišydami lietuvių kraują pratęsė šios nacijos egzistavimą tarp pasaulio tautų. Bet esami 25 “laisvės“ metai atkodavo “tautos savižudybės genofondą“.

Tauta miršta viskame – žiniasklaidoje šlovinamas mirties kultas, kultūroje atsisakoma savasties, griebiant išgalvotas pro-amerikietiškas tradicijas, mokyklos jaunimui gi transliuojama nepagarba suaugusiems, ypač tiems, kurie bando juos mokyti.

Galiausiai “tautinės savižudybės“ sindromas persikėlė ir į KARO(Mirties) šlovinima artimo stipraus kaimyno atžvilgiu (pvz ribojama siena su Rusija – Kaliningradu), kviečiant į šalį branduolinio ginklo panaudojimo specialistus – JAV.

Tauta ne miršta, ji nusižudo. Palaipsniui ir kryptingai.

Savaiminė mirtis ir savižudybė – tai du skirtingi dalykai. Kada gi lietuviai virto savižudžiais ? Kur toji genetikoje slypinti pradžia ?

NB: beje, kol kas / emigracija gelbsti patį “lietuviškumą“(kažkiek slopinant savižudybę dėl naujos aplinkos veiksnių) bet ne tautą ..bet tik tuo atveju, jeigu intelektualesni asmenys nepalieka eilinių emigrantų likimo valiai

Reklama

Kaip mulkina žmones dėl atšilimo problemos ( galvokime galva ir tikėkim savo akimis)

Kaip mulkina žmones dėl atšilimo problemos ( galvokime galva ir tikėkim savo akimis)

Žinomas šis reiškinys, paplitęs dabar gana po visą pasaulį. Kuriuo spekuliuoja įvairios vyriausybės skirtinguose kraštuose bereikalingai apmokestindami už gamtos taršą.

Kai pirmą kartą apie tai išgirdau, nenoromis panagrinėjau internete esančias informacines duomenų bazes ir atradau, jog temperatūros kaita yra tendencinga ir nelabai skiriasi nuo pradinių duomenų, kada pradėjo vesti apskaitą.

Yra pastebėta, jog Žemėje temperatūra pastoviai auga ir tai visiškai nėra susiję su antropogeniniu faktoriumi (turint omenyje automobilių išmetamu anglies dvideginiu, arba gamyklų ).

Yra visai kitkame bėda – tai užteršimas vandens kenksmingais žmogui ir kitiems gyviem organizmams cheminiais elementais, negalinčiai savaime skaldytis natūralioje aplinkoje.

Nežinau kaip įrodyti, jog Žemės temperatūra savaime kyla .. kas verčia manyti buvo priežastimi sparčios evoliucijos prie palankių klimatinių sąlygų – imant Afrikos teritoriją.

Gal kada pateiksiu grafikus užsienio šalių ir Lietuvos meteorologijos tarnybos duomenis (pastarąją galite nesunkiai ir patys rasti). O kol kas prisiminkite kaip iš Anglijos universiteto buvo hakerių pavogti šį melą įrodantys dokumentai ( ten tiesiog piniginis interesas buvo, klaidinti visuomenę tam tikrų lobistų naudai).

Tiesa, gaila tų “žaliųjų“ ..

Kaip galima perskaityti užšifruotus teksus

Kaip galima perskaityti užšifruotus teksus

Iš tiesų hieroglifai nedaug tesiskiria nuo rašmenų, kuriais dabar rašoma kasdieniniame gyvenime. Kinui papildomai neišmokusiam mūsų abėcėlės, šie rašymai irgi atrodytų tarsi paslaptingas rašmenų rinkinys. Tik nuo susitarimo priklauso, kaip turi atrodyti rašmenys, todėl tekstus gali perskaityti tik šiuos ženklus pažįstantys žmonės. Šifruotas tekstas užrašomas specialiais ženklais(šifru), kuriuos reikia skaityti (iššifruoti) naudojant specialų raktą(kodą).

NB: Nematomas rašalas. Slaptus raštus galima užrašyti nematomu raštu. Tai daroma labai paprastai. Tau reikės citrinų sulčių, į kurias galėtum pamirkyti seno(žinomo, tuščio) rašalinio parkerio plunksną. Žinutę užrašyk ant popieriaus lapo. Ji bus nematoma (žinutė). Laiško gavėjas tariamai tuščią lapelį turi pašildyti fenu(karštu oru), ir jame tarsi mostelėjus burininko lazdele atsiras tekstas. Šią gudrybę naudoja trys muškietininkai, kai jiems prireikdavo senovės Prancūzijoje perduoti slaptas žinias. Žinoma, anuomet jie neturėjo feno, todėl laiškelį pašildydavo žvakės liepsna.

Kaip atsirado raštas

Kaip atsirado raštas

Pirmuosius rašmenis daugiau kaip prieš 5000 metų sugalvojo egiptiečiai. Jų dvasininkams reikėjo atlikti daugybę užduočių ir įsidėmėti daugybę dalykų : kiek akmenų reikės naujų piramidžių statybai, kiek prireiks darbininkų, kiek sukaupta grūdų atsargų ir t.t Išlaikyti galvoje šitiek informacijos buvo per sudėtinga. Tada dvasininkai sumąstė šlapiame molyje įrėžti ženklus. Jie susitarė dėl kiekvieno ženklo reikšmės, todėl pakako mesti žvilgsnį į molio lentelę, kad sužinotum įvairius dalykus, pavyzdžiui, kiek grūdų yra maisto sandėlyje.

Pirmieji rašmenys buvo supaprastinti paveikslėliai, reiškiantys atskirus žodžius. Vėliau iš jų išsivystė dantiraštis, kurio ženklai reiškė atskirus skiemenis. Mūsų vartojamas raidynas išsivystė iš senovės graikų rašmenų. Būtent jie sugalvojo raidėmis atskirus garsus ir sudarė abėcėlę.

Kodėl yra arabiški ir romėniški skaičiai

Kodėl yra arabiški ir romėniški skaičiai

Skirtingose pasaulio vietose gyvenantys žmonės jau tūkstančius metų kalba skirtingomis kalbomis. Dėl to jie sukūrė skirtingas rašto ir skaičiavimo sistemas. Mes dažniausiai naudojame dešimt arabiškų skaičių ( 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10). Iš tiesų juos išrado indai, o arabai tik atvežė į Europą. Iki viduramžių Europoje buvo vartojami romėniški skaičiai. Šiais laikais juos galima pamatyti ant daugybės senų statinių. Vartojant šiuos skaičius reikia šiek tiek pasaukti galvą ir paskaičiuoti: I=1 , II = 2, III=3, IV=4, V=5, VI=6, VII=7, VIII=8 , IX=9, X=10, L=50, C=100, D=500, M=1000. Naudojantis šiais ženklais galima sudaryti visus skaičius. Nė vienas ženklas paeiliui nesikartoja daugiau kaip tris kartus ( pavyzdys: III=3, IV=4). Atlikti aritmetinius veiksmus su skaičiais, užrašytais pagal romėnų sistemą, nėra taip paprasta. Tuo įsitikinsite pažiūrėję į šį pavyzdį: XXXVIII-VIII=XXX (38 – 8 = 30).

Kas išrado kalendorių

Kas išrado kalendorių

Kalendorius turėjo daugelis senųjų kultūrų. Ištisus šimtmečius buvo naudojamas Julijaus kalendorius, kurį sudarė Julijus Cezaris . Deja, jis buvo netikslus. Popiežius Grigalijus XIII ėmė iš naujo gilintis į laiko skaičiavimą ir 1582  metais įvėdė naują kalendorių. Jis atsižvelgė į faktą, kad Žemė aplink Saulę apsisuka ne lygiai per 365 dienas, o per 365 dienas, 5 valandas, 48 minutes ir 46 sekundes. Nors paklaida atrodo nedidelė, dėl jos kalendoriuje ilgainiui atsiranda netikslumų. Norėdamas išvengti nukrypimo, Grigalius įvedė keliamuosius metus. Nuo tada kas ketvirtus metus vasario mėnuo turi ne 28 ,  o 29 dienas. Dauguma europiečių ir kitų pasaulio tautų šiais laikais gyvena pagal Grigaliaus kalendorių.

Kodėl vienus laikrodžius reikia prisukti, o kitų ne

Kodėl vienus laikrodžius reikia prisukti, o kitų ne

Šiais laikais beveik neliko žmonių, galinčių apsieiti be laikrodžio. Be šio prietaiso mes nežinotume, kiek yra valandų. Nesvarbu, ar laikrodis prisukamas, ar ne, jis dažniausiai sudarytas iš keturių pagrindinių dalių: švytuoklės(ji skaičiuoja laiką), energijos šaltinio, jungties tarp švytuoklės ir energijos šaltinio bei ciferblato.

Energija gali būti tiekiama iš įvairių šaltinių. Mechaninio laikrodžio ratuką reikia reguliariai prisukti. Sukant įtempiama spuruoklė, todėl galima sakyti, kad laikrodis pakraunamas energija. Labai lėtai ir tolygiai atiduodama spyruoklės energija suka rodykles. Energijos atsargoms išsekus laikrodį reikia prisukti iš naujo. Pamiršus tai padaryti jis sustoja. Yra daugybė technologijų, kurias taikant gaminami neprisukami laikrodžiai. Kai kurie jų naudoja baterijų energiją (kvarciniai), kiti automatiškai pasikrauna nuo rankos judesių(automatiniai).

NB: Kokių rūšių būna laikrodžiai. Seniai žmonės laiką matuodavo pagal vandens tekėjimo (vandens laikrodis) arba smėlio byrėjimo(smėlio laikrodis) iš vieno indo į kitą trukmę. Naudojantis saulės laikrodžiu paros laiką galima nustatyti pagal strypo šešėlio kritimo kryptį. Šiais laikais naudojami laikrodžiai, kurie laiką skaičiuoja švytuokle(švytuokliniai) arba spyruokle sukamu smagračiu(kišeniniai ir rankiniai laikrodžiai), arba elektroniniai. Jie veikia naudodami įtemptos spyruoklės arba elektros varikliuko energiją. Ypač tiksliems matavimams naudojami kvarciniai ir atominiai laikrodžiai, kurie laiką matuoja kvarco kristalo arba atomų virpesiais.