Kokiais mes buvome nerūpestingais – arba tai ką Jūs, jaunimas, prarandate

Tarybinių laikų vaikai

Buvo laikai…
Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku
patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų.
Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.

Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį.
Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada.
Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių.

191

Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas. Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.
Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo.
Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!

190
Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.

Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate?
Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.
Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo.
Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė.

Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų,

kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto… Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!

Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio! Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vokdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudykdavo.

Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą.
Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!?

18

Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę,
atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis.

Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui…
Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.

Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites!
O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi!
Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė!

O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana“?!
Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!“
O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas!

Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli…vaistai!

Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!“ Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų…
Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit?
Avalynės šaukštas – arkliukas…

Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą… Sysiojantis berniukas ant tualeto durų… Televizorius „Rubin“ – imi reples ir bim-bim-bim!
Glaudės su inkariuku… atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote –„Septyni pasaulio stebuklai!“ Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų.

Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo… Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę.

Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!

Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai – iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga.

„Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga…“ Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!
O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta… O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo juodaodis, o be to nepilnametis!
Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.
Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai…

Vienos iš esminių Tarybų Sąjungos mirties priežasčių

Tarybinė Lietuva, tarybiniai laikai – tai unikaliausias periodas visoje Žmonijos istorijoje, kai pirmą kartą visuomenės nariai gavo priėjimą prie galimybės dirbti su savimi, o tuo pačiu nešti naudą artimiems ir aplinkiniams.

Paprastas Žmogus pirmą kartą istorijoje tapo Tikru Žmogumi, gavusiu priėjimą prie mokslo, prie gamybos įrankių, prie galutinio gamybos produkto ir jo tobulinimo.

Paprastas Žmogus gavo teisę įgyti profesionalų parengimą ir sėsti į kosminį laivą apskristi Žemę. O eilinis gamyklos suvirintojas galėjo didžiuotis ir būti gerbiamu tarp aplinkinių, jog dalyvavo pirmo erdvėlaivio suvirinimo procedūruose.

Medicinos mokslininkai atsakingai ruošė vaistus, gydytojai rūpestingai juos skirstydavo pacientams, o chirurgai panaudodavo geriausius ir paskutinius metodus operacijose, grąžinant maksimaliai įmanomą sveikatą pacientui.

soviet_union_admin_1974

Kultūros ir meno žmonės laisvai koncentravosi į save ir ieškojo kuo nustebinti aplinką, netausojant savęs stengėsi įtikt ne sau, o bendruomenės skoniui – kiekviena meno kryptis rasdavo vietą muziejuje, teatre, scenoje ar paradoje.

Tai buvo DEIMANTINIS Žmogaus LAIKOTARPIS .. gimęs po Pirmo pasaulinio karo ir tęsiasis po Antro pasaulinio KARO SKAUSMO.

Žmonėms nesinorėjo regėti daugiau to SKAUSMO , lankytis kapinėse, regėti laidojimo procesijas ar šluostytis ašaras, vartant nuotraukų albumą.

….Žmogus vystėsi .. pramonė, įvairi gamyba, paslaugos, žemės ūkio veikla, karinė pramonė, mokslas .. Tarybų Sąjunga tapo GALINGIAUSIA ŠALIMI PASAULYJE visuose srityse… tai atsirado staiga, per sunkias įvairių amoralinių padugnių represijas, nuolatinius valymus, siekiant apsaugoti visuomenės daugumą nuo socialinių parazitų..

Šios Tarybų Sąjungos CENTRU buvo vienas Žmogus .. Josifas V.Stalinas ..kuris prisiėmė visą atsakomybę už represinio aparato sukūrimą, kovai su visuomeninėmis atmatomis, izuoliuojant jas lageriuose, įdarbinant ir mokinant juos dirbti ..

Vienas Žmogus atsisakė BESAIKIO MATERIALUMO, PRABANGOS SIEKIAMYBĖS, NUOLATINIŲ PRAMOGŲ ..

Tuo rodydamas kitiems pavyzdį, jog DARBAS ir minimalus materialinis rūpestis savimi yra GARANTIJA to, jog dauguma visuomenės gyvens priteklyje ir kiekvienas vaikas turės TĖVĄ, MOTINĄ, SENELĮ ir tolimesnę ateitį.

J.V.Stalinas suprasdavo, jog būtina tik asmeniniu pavyzdžiu skiepyti pavaldiniams asketizmą ir intelektualiais bei aukštos administracinės vadybos darbais įrodant, jog Tarybų Sąjunga pajėgi gyventi savarankiškai, eiti savu išskirtiniu socializmo keliu.

Vieno Žmogaus gyvenimas nėra amžinas . Vienas Žmogus nepajėgus nuolatos saugoti ir rūpintis visos Sistemos veikla ir neleisti jos išderinti.

Vienam Žmogui, būnant tik imituojamu pavyzdžiu, neįmanoma užkurti dvasinius, kūrybingus laužus kituose ir juos kūrenti, suteikiant Saugumo garantijas, reikiamus materialinius resursus ir reguliuoti jų nenutrūkstamą tiekimą.

Tai neįmanoma… nei J.V.Stalinas, nei V.I.Leninas neturėjo metodikos kaip palikti dalelę savęs kitiems, jog nenusilptų idėjinė kova už socializmą (galima teigti , kova už humanizmą)

Tikro Žmogaus industrinė visuomenė jau buvo gana stipriai pabėgus nuo Tikėjimo (Krikščionybės), ir Dvasinis Žmogaus Ugdymo BŪTINUMAS nerado vietos plintančiame ateizme.

Tarybų Sąjunga skubėdama pagerinti Žmonių gerovę ir išsiveržti mokslo laimėjimuose, pamiršo, jog DVASINIS UGDYMAS yra ESMINIS PAMATAS, o SIMBOLIAI, ISTORINIAI laimėjimai ir IDĖJOS – tai antraeiliai reiškiniai, kurie gana greitai užmirštami ir pakeičiami.

Po J.V. Stalino mirties .. SISTEMA negalėjo iš principo išlikti funkcionalia, nes neturėjo DVASINGUMO savyje, o ŠALTAS PRAGMATIZMAS ir “planavimas“ bei laikymasis taisyklių – nepersiduoda visuomenės nariams ir neformuoja naujo valdymo branduolio.

Vieno Žmogaus mirtis (J.V.Stalino) kaip tuometinės priežiūros SUBJETO tapo ženklu paleisti į visuomenę visas IŠSIGIMUSIOS ŽMOGAUS NATŪROS trūkumus:

a) prasidėjo KARJERIZMO siekimas dėl egoistiniu motyvų;
b) prasidėjo nuvertinimas BENDRUOMENIŠKO ir iškelimas individualizmo;
c) nustota laikytis priimtų normų , prasidėjo supaprastinimas ir atsisakymas nuo savo intelektualinių pastangų į kopijavimą idėjų/minčių iš svetimų šalių;
d) prasidėjo laipsniškas MALONUMŲ, PRAMOGŲ įteigimas kaip esminė būtinybė laisvalaikiui;
e) prasidėjo nešvankybių įterpimas į visuotinį kultūrinį švietimą – per filmus, dainas;
f) ir kitkas

Po J.V.Stalino mirties iš lagerių buvo paleistas VISAS PROFESIONALUS parazitavimo ATMATYNAS, kuriame genetiškai geriausiai buvo sukaupta toji BEDVASĖ antibendruomeninė pelkė, pasižyminti neribotu egoizmu.

Po truputi ir atėjo CCCP mirtis …

Neliko asmeninio pavyzdžio (J.V.Stalino), nebuvo perduodamo DVASINGUMO+tikro SOCIALIZMO(marksizmo žinių), neliko ir tarybinę visuomenę laikančių klijų(energetikos, išdžiūvo jie savaime)

Ir ką toliau daryti ?

Ar padės kriminalas , kuris turi DVASINGUMĄ(Tikėjimą), bet neturi idėjos(supratimo apie socializmą) suvaryti atgal tą PARAZITŲ ATMATYNĄ į NARVĄ ?

Ar suvokiate, jog prieš suvarymą, reikia pažinti SOCIALIZMĄ ( arba remtis profesionalais ) ?

Ar suvokiat, jog negalima būti VIENAM ŽMOGUI , o turi būti GRUPĖ ŽMONIŲ – tvirtas kumštis ( dvasišnis ir intelektualus ) ?

Negalima kartoti klaidų .. kurias padarė V.I.Leninas ir J.V.Stalinas

Dažni lohatronai arba tautos savižudybės įgimta manija viskame

Lietuviai daugumoje yra įvairių lohatronų aukos ir tas persiduoda per kraują – kas pasižymi atsisakyme mąstyti, analizuoti ir pasiduoti bet kokiai “gražiai įpakuotai dešrai“ (kuri gana kenksminga)

Ypač šis naivus nemąstymas sustiprėjo per paskutinius 25 metus, kai lengvabūdiškas požiūris virto totaline dar kažkiek judančio ir gebančio savikritiškai pažvelgti į padėtį jaunimo emigracija.

Galbūt tai ir paaiškina išskirtinį lietuvių mokėjimą nusižudyti, užimant stabiliai pirmaujančią pasaulyje vietą. Atsisakymas asmeninės atsakomybės ir jos perleidimas kitam “lietuviui“, tikintis, jog pastarasis greičiau ir teisingiau išspręs situaciją – virto dabartiniu natūraliu genocidu, pasidavimu viskam, kad tik neskaudėtų.

Metafizine prasme, savižudybės nebūna vien fizinės būklės alsavimo nutraukimas, bet yra baisesnė savižudybė intelektualinė, tautinio identiteto ir galiausiai pačios nacijos.

image002

Lenkai, žydai, baltarusiai, rusai – maišydami lietuvių kraują pratęsė šios nacijos egzistavimą tarp pasaulio tautų. Bet esami 25 “laisvės“ metai atkodavo “tautos savižudybės genofondą“.

Tauta miršta viskame – žiniasklaidoje šlovinamas mirties kultas, kultūroje atsisakoma savasties, griebiant išgalvotas pro-amerikietiškas tradicijas, mokyklos jaunimui gi transliuojama nepagarba suaugusiems, ypač tiems, kurie bando juos mokyti.

Galiausiai “tautinės savižudybės“ sindromas persikėlė ir į KARO(Mirties) šlovinima artimo stipraus kaimyno atžvilgiu (pvz ribojama siena su Rusija – Kaliningradu), kviečiant į šalį branduolinio ginklo panaudojimo specialistus – JAV.

Tauta ne miršta, ji nusižudo. Palaipsniui ir kryptingai.

Savaiminė mirtis ir savižudybė – tai du skirtingi dalykai. Kada gi lietuviai virto savižudžiais ? Kur toji genetikoje slypinti pradžia ?

NB: beje, kol kas / emigracija gelbsti patį “lietuviškumą“(kažkiek slopinant savižudybę dėl naujos aplinkos veiksnių) bet ne tautą ..bet tik tuo atveju, jeigu intelektualesni asmenys nepalieka eilinių emigrantų likimo valiai

Ir vėl “sąjūdinių“ perlas , atskleidžiantis jų buržuazinę fašistinę prigimtį

Šioje, mus supančioje, tikrovėje labiausiai išsiduoda tie, kurie nesugeba valdyti emocijų ir neapdovanoti kantrybe, nes jie greičiausiai ir, svarbiausia, viešai išsiduoda, kokiais vidiniais motyvais yra vedami per gyvenimą (vertybinė skalė).

Kad ir kaip “sauksmas.lt“ šūkautų apie neigiamą “banderų“ indėlį buvusios Ukrainos dabartinėje situacijoje, bet visada išgirsite, jog “sauksmas.lt“ laikosi pozicijos, jog Vakarinės buvusios Ukrainos gyventojai turi turėti savo teritoriją ir tuo pačiu valstybe – o tai yra savotiškas pritarimas ir jų nacistinei antirusiškai idealogijai, kitaip – dabartiniam fašizmui.

kazimieras_juraitis

Taip, keista, jog tenka “Sauksmas.lt“ vadinti nacistine (fašistine) irštva, juk jie atskleidžia buvusios Ukrainos situaciją. Jie juk “geriečiai-visuomenininkai“ ? Bet ar Jūs žinote, jog bendras visų nacių priešas yra Rusijos Federacija ?

Todėl nesistebėkite, jog “Herojam slava“ lygu “bolševikams“ ( tai yra V.I.Lenino partiečiams, kurie sukūrė CCCP, laimėjo II pasaulinį karą, atidavė Vilnių Lietuvai ir padarė be galo daug gerų darbų – galiausiai transformavus į Komunistų partiją)

Kas šiame pasaulyje “banderas“ drįstų pavadinti “naujais bolševikais“ ?  Kas norėtų sutapatinti “banderas“ su “komunistais“ ?

Ir kodėl tai daroma dabar, kada “banderos“ pralaimi ir tampa nebeveiksminga jėga. Kai “banderos“ virto atvirai sadistiniu legionu.

Taip, tik NACIAI gali nurašyti “banderas“, tik tikrijie FAŠISTAI gali išduoti savo bendrus ir stengtis jų atsikratyti, kai jie tampa nebenaudingi. Ir tik NACIAI visus, kurie netenka jų interesų, vadina “bolševikais, komunistais, sovietikais ir t.t“.

“sauksmas.lt“ – tai ne tik SĄJŪDINIŲ ATMATŲ IRŠTVA, bet ir GRYNOJO lietuviško buržuazinio FAŠIZMO veidrodis su šiuolaikine “žmogiška visuomenininko kauke“, papildomai slepiantis už katalicizmo.

NB: juk būtent šitos lietuviškos sąjūdinės nacistinės atmatos ir spjaudosi nuo Europos Sąjungos, kai ji tapo jiems nebenaudinga … – visur vienodas braižas

Tarybų Sąjungos Komunistų partija arba sutrumpintai TSKP (rus. Коммунистическая партия Советского Союза, rus. КПСС) – komunistinė Rusijos ir TSRSpartija, gavusi valdžią per Spalio revoliuciją. 1912 m. Prahos partinėje konferencijoje nuo Rusijos Socialdemokratų Darbininkų partijos atsiskyrė Lenino vadovaujamabolševikų frakcija ir įkūrė Rusijos Socialdemokratų Darbininkų (bolševikų) partiją. 1918 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partija pakeitė pavadinimą į „Rusijos komunistų partija (bolševikų)“ (rus. Российская коммунистическая партия (большевиков)). 1925 m. pervadinta į Visasąjunginę Komunistų partiją (bolševikų) (rus.Всесоюзная коммунистическая партия (большевиков)). 1952 m. pavadinimas pakeistas į „Tarybų Sąjungos komunistų partija“.

“sauksmas.lt“ – sąjūdinis antilietuviškas lohatronas, kaip diskredituojama MOTINOS sąvoka Vakarams

Jau vėl ir vėl kartojama, jog esami žaidimai yra daug sudėtingesni negu vien skaitymas teksto ar žiūrėjimas kokių nors laidų. Norint suprasti kas vyksta aplink mus, turite labai atidžiai kartais koncentruotis ir ieškoti tikrųjų priežasčių.

Bet kuris “Sąjūdietis“ yra kenksmingas bendruomenei vien savo egzistavimu, nes jų pasaulėžiūra yra iškreipta ir orientuota tik į save – į sau naudos ieškojimą, lipant kitiems per galvas, aukojant kitus.

Šįkart galite matyti, kaip panaudojama (jau minėtas asmuo) žaidime “lietuviška motina“, kuri nuoširdžiai norėtų tapti vaikų gynėja ir sugrąžinti atimtus mažamečius iš Juvinalinės Justicijos normų besilaikančių tarnybų užsienyje (Vakaruose).

Yra sąmoningas organizuojama operacija, kurios užduotas rezultatas bus neigiamas, nors eiliniams žmonėms jis nekelia jokių įtarimų ir atrodo pozityvus. Deja, manipuliacinės technologijos NIEKADOS nebuvo žinomos eiliniams žmonėms, kaip ir slepiamos iki šiol ( pvz, sausio 13, 1991 metų snaiperių technologija mitinguose, įkaitinant liaudį ir sarkalinės aukos ).

“Šauksmas.lt“ organizatorių parenkama (įtraukiama, motyvuojama) labai negeros biografijos motina, kurią įtikina, jog ji labiausiai tinkama vaikų gelbėjimo misijoms, nes liaudis ja pasitiki.

mildos_isnaudojimas

Moteris ignoruoja logiką ir besivadovaudama emocijomis pradeda dalyvauti žaidime, kuriuo metu įvyksta pirmieji sėkmingi etapai vaikų gynimo klausimais – ji tampa visų Lietuvos vaikų gynėja užsienio šalyse. O vėliau, “netyčia, internetu“ Vakarai sužino, jog Moteris turi gana amoralią biografiją.

Greitai Vakarai pakelia šiuos faktus į viešumą ir tuo būdu diskreditujamas “lietuviškos Motinos“ vardas. Kas tampa esminiu motyvu užsienio teismams žiūrėti neigiamai į bet kurią “mamą“ iš Lietuvos, bandančią apginti savo vaikus ir įtikinti teismus, jog ji padori ir pajėgi dorovingai auklėti vaikus.

rolandas_paulauskas_vel
Pirminis laukiamas teigiamas rezultatas virsta nepataisoma tragedija visoms lietuvių šeimoms, nes VISOS šeimos patenka į TARNYBŲ akiratį. Nes jau dabar tarnybų darbuotojai turės puikią motyvaciją (faktą) įrodyti, kokios gi tos “motinos“ iš Lietuvos.

Sąjūdinė atmata – Rolandas Paulauskas pradeda į savo tinklą vilioti aukas (lohus)

Interneto vatotojai jau buvo įspėti nė vieną kartą, jog lietuviška saugumiečių organizacija turi tam tikrus kuratorius, kurie nėra tokie buki, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Tarp lietuviškų kuratorių yra žmonės, kurie baigė Tarybinio Saugumo mokyklą, kurioje buvo mokama, kaip valdyti socialines nuotaikas masėse – kaip jas suaktyvinti, kaip susilpninti. Vienas iš efektyviausių metodų visada išlikdavo mąstančių žmonių, kurie nepatenkinti sistema, koncentravimas į vieną branduolį, užimti branduolio vadovybę, parinkus kokį emocingesnį subjektą (šiuo metu, nagrinėjant R.P atvejį, naudojami branduolio formavimui viešai žinomesni asmenimis – pvz , Milda Bartašiūnaitė), ir per kontroliuojamą vadovybę nukreipti visų šių aktyvių mąstančių žmonių energiją į kanalizaciją.

rolandas paulauskas

Šiam darbui atlikti dažniausiai parinkdavo žurnalistus, kurie mokėdavo dirbti su visuomene ir žinojo kaip įtakingiau , jausmingiau ir užvedančiai pateikti informaciją skaitytojams. Vienas jų yra dabartinė sąjūdinė atmata – Rolandas Paulauskas, kuris puikiai įvaldęs manipuliacinę technologiją ir tinkamas eiti pagrindinio vedlio funkcijas, siekiant surasti visus anti-sistemiškai nusiteikusius asmenis Lietuvoje ir užsienyje.

Aišku, šis darbas yra rizikingas (atpažinimo rizika) – bet tik tuo atveju, jeigu žmonės susipažinę su manupuliacijų metodikomis. Tačiau realybė sako, jog nei mokyklose, nei universitetuose nėra dėstomi tokie dalykai, o tik paviršutiniškai nagrinėjami teisėsaugos ir žurnalistinės krypties (detalus manipuliavimas suteikimas tik Saugumo ir Karinės žvalgyvos darbuotojams) studentų gretose – todėl tos atpažinimo rizikos dydis gana mažas ir kanalizatoriai gali lengvai primesti savo taisykles apdirbamai aplinkai. Ir būtent iš teisės ar žurnalistų studėntų tarpo išrenkami gabiausi studentai, kurie vėliau likusį gyvenimą yra lydimi ir aprūpinami finansiniu gerbūviu iš sistemos ( pvz, žinomesnės pavardės: Jakilaitis, Miliūtė, Čyvas, Janūtienė)

Štai čia pateikiamos kelios schemos, pagal kurias skaitytojai privalo patys suprasti (o ne būti vedami šio teksto) kaip veikia manipuliavimo technologijos ir kuo viskas baigiasi galutiniame rezultate.

pilnas_rolandas_paulauskas

Sistema nuolatos dirba, generuoja naujus saugiklius, kurie apsaugo jos funkcionalumą. Ir būtent visokie “visuomenininkai“ atlieka esmines visuomenės nuotaikų (emocijų) stabiliazavimo užduotis. Tokių “visuomenininkų“ sąrašas nebūna trumpas, jis pasižymi įvairove – nuo eilinių darbininkų, iki aktorių ar mokslo vyrų,moterų profesorių. Ir sudėtinga kartais surasti juos visus saistančius ryšius – nes jų parinkimą koordinuoja “KURATORIAI“, kurie intelektualiai daug pažangesni negu ant stalo lakstančios parinktos peškos-figūros.

Dabartinis aukų gaudymas – tai yra bendro žaidimo sudėtinė dalis. Būtent šį mėnesį ir prasidėjo įvairių antivalstybinių “sąrašų“ sudarymai ir puolimai prieš kitokios nuomonės turėtojus. Ko vien vertas puolimas prieš Ispanijos pilietį Vytauto Didžiojo universitete, kur dėstytoją ispaną pokalbiui kvietėsi VSD (Valstybė Saugumo darbuotojai) ir reketavo uždaryti Facebook paskyrą , bei nustoti skleisti savo idėjas.

Priešistorė: Kažkur 1991-1997 metais Lietuvoje buvo vedamos per radijo stotis daugelis politinių laidų, kurių metu laidų vedėjai kviesdavo klausytojus skambinti jiems į laidą – ir vertė, arba prašė, ar tiesiog provokavo klausytojus per skambučius išsakyti pačias drąsiausias mintis ( tai buvo sunkus laikotarpis – ekonominės krizės, bankų , įmonių griūtys, žmogžudystės, įvairios spekuliacijos dėl kurių kentėjo liaudis). Tuo metu, kol skambėntesnysis skleidė savo “nuomonę“ per eterį, saugumo tarnybos jau sekė jo numerį ir įtraukdavo į duomenų bazę kaip “pavojingą asmenį, galintį pakenkti nacionaliniam saugumui“. Tai buvo toks pats “VORATINKLIS SUGAUDYTI LOHUS(aukas)“ – kol nebuvo interneto ..

“Lietuviai“ – tai nykstanti vergų nacija, negerbianti nei kitų, nei savęs

Esama siaubinga emigracija parodė, jog “lietuviai“ tėra nykstanti vergų nacija, kuri nesugeba gerbti jokių kaimynų , nei savęs. Ir tokiai nacijai negalima patikėti gyventi Pribaltikos teritorijoje, nes galutiniame rezultate ši “nacija“ pavers gražiausius Pribaltikos plotus savartynais ir įvairių chemikalų sandėliavimo vietomis, šalia kiaulydžių smarvės. “Lietuviai“ pasiruošę parduoti viską, kad tik “europinė dešra“ kabėtų virš durų ir ja galima būtų grožėtis.

nereikia

25 metai gyvenimo “išsvajotoje laisvėje“ – tai nenuginčijamas faktas, jog “lietuviai“ yra ne tik savižudžių tauta, bet ir tuo pačiu jai patikėtos žemės, infrastruktūros naikintojai (žemės pardavimas svetimtaučiams). Kiek yra sunaikinta Lietuvoje miškų, siekiant pasipelnyti , parduodant Tarybinias laikais augintą mišką, iš jų medkirčiams, miškų savininkams, jų vaikams ir kitiems išlaikytiniems, visiškai nesirūpinant gamta, o tik savo asmenine gerove.

“Lietuviams“ nesvarbi rytojaus diena, kaip ir nesvarbios žmogiškos moralinės vertybės – kas pasireikšia totaliniame polinkiu tarp moterų į paleistuvystę, o vyrų – moterų mušimas, girtavimas, narkotizacija ir vaikų nepriežiūra.

O šaltas, egoistinis požiūris ir nuomonės neturėjimas dėl įvykių buvusioje Ukrainoje – tai įrodymas “lietuviškos genetikos“ paskudstvos (parsidavėliškumo). Visa, dauguma, “lietuvių“ pritaria vykstančioms žmogžudystėms kaimynų šalyje, pritaria vaikų ir moterų mirtims ir visiškai neužjaučia jų. Neogranizuojami jokie mitingai ar piketai, siekiant nors kiek nuslopinti savo kriminalinės fašizuotos pseudo-valdžios isterijas.

Bet svarbiausia, visų įvykių fone, “lietuviai“ vėl tesirūpina kiekvienas savo subine, ruošdamasis artėjančiam KARUI ir svarstydamas kaip geriau išlaižys subinę “išvaduotojams“ ( ar tai būtų RF kariniai daliniai, ar NATO), bet jokiu būdu nerizikuos savo sveikata kovoje prieš vietinę kriminalinę buržujinę pseudo-valdžią – prieš tą nacionalistinę fašistinę gaują, kuri skatina “lietuviško padugnizmo“ plitimą ir visapusišką raidą tarp jaunimo ( ypač verta pažymėti paskutiniu metu skatinamą “skundimą“ ).