Padegamasis butelis (Molotovo kokteilis) – biurokrato baimė (gydymo priemonė)

Veikimo principas

Stiklinis butelis atsitrenkia į kietą paviršių (tanko šarvą, statinio sieną, minią, subjektą ir kt. ) ir sudūžta. Išsiliejęs padegamasis mišinys užsidega ir sukelia gaisrą, naikina aplietą paviršių (subjektą, statinio sieną, patalpą).

Padegamasis mišinys dažniausiai daromas iš benzino. Pvz., Če Gevara siūlė padegamąjį mišinį daryti iš 3 dalių benzino ir 1-os dalies variklių alyvos. Mišinyje naudodavo ir metanolį, terpentiną.


Padegamojo mišinio priedai:

  • tirštiklis – degutas, mineralinė alyva, bitumas, cukrus ir kt. Sutirštintas padegamasis mišinys storesniu sluoksniu padengia paviršių, ilgiau dega, sudaro tirštą troškinančių dūmų debesį.
  • deguoninis padegiklis – medžiaga, kuri reaguodama su oro deguonimi užsiliepsnoja. Paprastai tai baltasis fosforas.
  • vandeninis padegiklis – medžiaga, kuri užsiliepsnoja nuo kontakto su vandeniu. Tai šarminių metalų ar jų lydinio gabalėliai. Tokio mišinio gesinimas vandeniu didina degimą.
  • termitiniai ar pirogeliniai priedai – termito mišinys ar magnis. Jie labai didina degimo temperatūrą (pvz., iki 1600 °C), del kurios efektyviau pažeidžia metalines konstrukcijas.

Padegimo būdai

Paprasčiausias būdas – butelis aprišamas skuduru, kuris prieš naudojimą sudrėkinamas degiu skysčiu (dažnai – iš butelio) ir padegamas. Butelis sviedžiamas su liepsnojančiu skuduru. Buteliui sudužus liepsna padega padegamąjį mišinį. Dažnai prie butelio būdavo pririšamas specialus degtukas.

Efektyvesnis būdas – naudoti padegamąjį mišinį, kuris ore užsidega savaime. Tokie mišiniai paprastai turi baltojo fosforo. Tokie padegamieji buteliai patogesni naudoti, nes jų nereikia padeginėti, mažiau šansų, kad butelių metiką pastebės priešas.

paruošta pagal lt.wikipedia.org


pastaba: Padegamųjų ginklų naudojimas prieš civilius uždraustas 1980 m. JTO konvencija. ( civiliai tai ne biurokratai)

0 komentarų

    1. nelabai, tiesiog norisi išgirsti kaip sudėgė koks biurokratas liepsnose🙂

      keptas biurokratas – šiuolakinis šašlykas

  1. Kaip elgtis per ašarinių dujų ataką. Eidami mitinguoti neškitėws ne tik trispalves. Dar turėkite plastiko maišelyje skiautę audeklo, sudrėkintą citrinos rūgštimi, actu ar kita rūgščia medžiaga, jei pateksite į ašarines dujas – pro šią skiautę galėsite gan sėkmingai kvėpuoti keletą minučių. Akis gerai apsaugo nardymo ir pan. gerai prigulantys akiniai. Kontaktines linzes, beje, reikia išsiimti, nes gavus dujų su jomis bus tik blogiau. Dujos dažniausiai sklinda iš balionėlių, šaudomų į minią. Gera žinia – balionėlį lengva neutralizuoti įmetus į kibiriuką su vandeniu, žodžiu, į mitingą gerai atsinešti dar ir kibiriukų. Balionėliai būna karšti, neimkite plikomis rankomis, naudokite audinį ar kokias reples.
    Guminės kulkos – čia jau blogiau. Jos pavojingesnės nei atrodo, ir pasaulyje naudojamos tik kraštutiniais atvejais, išskyrus, žinoma, Lietuvą. Pagal reikalavimus, negalima jomis šaudyti tiesiai į žmones, o šaudoma kampu į grindinį, kad kulkos rikošetuotų. Taip sumažėja mirtinų sužalojimų. Ir bet kuriuo atveju draudžiama taikyti aukščiau juosmens (išskyrus, žinoma, Lietuvą…). Daugiausia žalos padaro ne kulkos prakirsta skylutė, o hidrodinaminis šokas, t.y. žmogaus kūno didelę dalį sudaro vanduo; pataikius kulkai – tai metalas dengtas guma – per visą žmogaus kūną nueina bangos, panašiai kaip įmetus akmenį vandenin, tik žymiai greičiau. Jos gerai matosi daug kartų sulėtintai žiūrint filmuotą medžiagą. Nuo hidrodinaminio šoko sutrinka įvairių organų veikla, bet dažniausiai – širdis, jei pataikoma į viršutinę kūno dalį. Todėl nemažai nukentėjusių po kelių dienų (būtent, po kelių dienų) miršta nuo širdies veiklos sutrikimų ir mitingo aukų statistikoje nelabai juos rasite, nes iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo susiję. Tie, kurie šaudo į jus, žino šią ir kitą info iš kulkų naudojimo instrukcijų…

  2. Labai įdomi informacija, galėtum ir daugiau panašaus pobūdžio pateikti, susistemines parašyčiau post’ą “Kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis/ kai mitingas tampa nevaldomas” ar panašiai. Labai pravartu žmonėms šią informaciją žinoti ne vien savisaugos tikslais.

  3. Vandens patrankos – Lietuva turi tokią. Jei įsigijo ne padėvėtą prieštvaninį modelį, tai bus valdoma nuotoliniu būdu, t.y. “gaisrininkas” nesėdi viduj. Srovė gali būti stipri, arba silpnesnė, kad užtektų visiems🙂 Į vandenį gali būti dedama priedų, pvz, muilo, dažų, įvairių kitų zarazų. Pagal dažus paskui patogu areštuoti dalyvius po visą miestą. Normalios šalys naudoja patranką tik vasarą, bet Lietuva?… Apsisaugojimui – neperšlampama apranga, PE plėvelė. Lietsargiai netiks, nes srovės jėga labai didelė. Pasiruoškite nugriūti ir smagiai išsivolioti. Bet šiaip nieko baisaus, nebent kam šautų geniali mintis pajungti elektrą…

    Akustinė/garsinė bomba – negirdėjau kad būtų tokių įsigiję, bet nenustebčiau jei jau patyliukais apsirūpino. Jos nebrangios ir efektingos. Granatos dydžio, metamos tarp žmonių ir sprogsta. Sprogsta labai garsiai, apie 180dB, tai gerokai daugiau nei stovėti šalia reaktyvinio lėktuvo. Nuo garso žmogus laikinai apanka, apkursta, sutrinka orientacija. Vienas malonumas paskui tokį leisgyvį būrelį paauklėti. Apsaugo ausinės, bet tik specialios, skirtos apsaugai nuo triukšmo, o ne klausytis muzikos. Žodžiu, jei bemitinguodami pamatysit, kad policininkai maunasi ausines, tai…

    Dar gali būti akustinė patranka, t.y. mašina, skleidžianti galingą garsą, arba aukšto/žemo dažnio garsus. Bet jos naudojamos kol kas retai.
    Dar yra mašinytė, skleidžianti 95 GHz elektromagnetines bangas, efektus galit išsibandyt namie įkišę ranką į mikrobangę, dažnis labai panašus; laimei, mašinytė brangoka, tikiuosi chebrytė jos neįpirks.
    Dar galima šaudyti erzinančios medžiagos rutuliukais, panašiai kaip dažasvydy; arba kulkomis su elektrošoko efektu. Dar plastikinės kulkos, elektrošoko aparatukas, “bananai”, gličios medžiagos, smirdinčios bombelės ir kitokia egzotika. Yra efektingi “pipirų” milteliai, sukeliantys niežulį – bet tinka tik vasarą, kai nedaug drabužių. Erzina gleivines ir drėgną odą, sukelia vėmimą. Nuo vandens jų efektas dar pablogėja, smarkiai skauda pora dienų. Šitie jau neutralizuojami šarminiais tirpaliukais (muilas, soda…) Bet šiaip yra gana nuodingi, nemanau kad juos naudos.

    Policijos elgsena, stiprios/silpnos vietos: šiaip už skydų lindintiems policininkams yra baisoka, ir visada yra tikimybė, kad jie (ir jų vadai) supanikuos, dės skersą ant taisyklių ir ims naudoti visokius ten savo šautuvėlius savigynai. Kita vertus, tarp jų visada bus tokių, kuriems yra didelis kaifas pašaudyti į taikinius – ir jei aplink maišatis, jei nebus galima išsiaiškinti kas šaudė – tai jie ir nepraleis progos. Kažkas pasauly testais yra nustatęs, kad tokių adrenalino narkomanų jėgos struktūrų gretose gali būti net iki 30%, bet Lietuvoj to niekas dar netyrė. Taip pat policija naudoja įv. bauginimo ir minios išsklaidymo taktikas, pvz eina priešais glaudžia juosta (pirma eilė stipriausiai ginkluota, tolesnės mažiau); arba skverbiasi iš kelių pusių; gąsdina ritmingais garsiais skandavimais ir kt, pasiskaitykit visokius karo menus ir priešų bauginimo technikas. Ar Lietuvos policininkai ko išmokę – nežinau, iš sausio 16 spėju kad iškart šaudo… Na dar jiems dėl šalmų ir kitų pribambasų matomumas suprastėja, tai įsisiūbavus įvykiams nesunku nugvelbinėti nuo jų tuos pribambasus, nors protingi policininkai viską prisiriša prie kūno. Dar minioj labai gali būti provokatorių, kad politikai paskui galėtų aiškinti, va kokie mitinguotojai begėdžiai, užtat ir neduosim jiems ko prašo, ir uždrausim bet kokius mitingus ateityje.

    Gerai yra žinoti kaip elgtis spūstyje, panikos metu. Manau, daug info yra i-nete. Pagrindinės taisyklės – stengtis išlikti apsuptam žmonių ir nepatekti prie sienų (sutraiškymas spaudžiant miniai), kaip laikyti rankas, ką daryti pargriuvus t.t.

  4. Sužalojami daugiausia tie, kuriuos prispaudžia prie kietų objektų (sienų, tvorų…) arba kurie pargriūna (juos sutrypia). Pargriuvus atsistoti labai sunku. Griūnant arba pargriuvus reikia bandyti kartu griauti aplinkinius – ir tai nėra piktybiška – kuo daugiau žmonių kartu griuvo, tuo mažiau bus rimtų sužalojimų ir tuo lengviau visiems atsistoti. Jei visgi esat vienas ir atsikelti be šansų – reik susiriesti į kamuoliuką, rankomis saugoti galvą. Bet reikalas liūdnas. Kam neteko būti panikuojančioje minioje, tie neįsivaizduos kad ten veikia visai kiti dėsniai, daug žiauresni, nei paprastam prigrūstam troleibuse. Šiaip beveik visi žinomi masiniai žūčių minioje atvejai įvyko stadionuose. Mirtingumas aukštas, 1-2% minios dalyvių, jei neprisideda papildomi faktoriai (deguonies trūkumas ir pan.)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s