Oligarchinės (o gal tų kurie dangsto Pedofilų klaną) sistemos derestruktūrizavimas: Mda, pasirodo yra ant Lietuvos vienas mandras "tipažas" – Bronislovas Lubys. Nekontroliuojamas "tipažas". Paskaitykite, šeši laiškai

Mda, pasirodo yra ant Lietuvos vienas mandras “tipažas” – Bronislovas Lubys. Nekontroliuojamas “tipažas”. Paskaitykite

Lietuva maža valstybė, todėl nereikia ypatingai daug laiko skirti ieškant kam užeina noras “vadovauti paradui”, ypatingai esant valdžioje tokiems kaip Kubiloidas-Diebiloidas ir jo “fašistinei šaikai”.

Įvadas būtų toks prieš skaitymą (atsisiųsti  Originalus dokumentas MS WORD ):

Istorija tęsėsi tuo, kad kai aš jau supratau, kad į „Lietuvos geležinkelius“ nenueisiu, aš pamėginau nueiti į „Achemos“ grupę į Logistikos departamentą, tai yra jau pagal transporto sritį. Teko man susitikti su Bronislovu Lubiu, jis patikrino mano kompetenciją, mano autobiografiją, mes su juo pašnekėjome, jis pasakė, kad nebus problemų, kad aš tinku jam kaip specialistas į tas pareigas. Tik paprašė dviejų savaičių, kad nori patikrinti, jie turi vidaus procedūras. Sakė, iš esmės jokių problemų nebus. Aš tada pakankamai ramiai pradėjau laukti išvadų ir netyčia po dviejų savaičių, kai negavau jokio žadėto skambučio, pradėjau domėtis, kur problema, man buvo pasakyta, kad BronislovasLubys kalbėjo su vienu iš departamento vadovų, kurie mane neigiamai charakterizavo ir pasiūlė nepriimti į tą darbą

Žemiau talpinu B.Lubio (koncernas “Achema”, nusavinta gamykla “Azotas” ) laiškus – penkis ar šešis, rašytus įvairiom “svarbiom personoms”. Nesitikėjau, jog “šešėlinė vyriausybė” – tai Achemos koncernas.

J. E. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkuip. Arūnui Valinskui 2009 04 28 Nr.

DĖL AKCIZŲ TARIFŲ

Gerbiamas Ministre Pirmininke,

Per šių metų pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą pagrindinių mokesčių surinkta 690 mln. litų (15 proc.) mažiau negu buvo planuota. Daugiausia įtakos nepakankamam biudžeto surinkimui turėjo nesurinkti vartojimo mokesčiai – pridėtinės vertės mokestis ir akcizai.

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojai ir stambiausi importuotojai yra antri pagal dydį (po naftos produktų pramonės) mokesčių mokėtojai, vien per 2008 metus į valstybės biudžetą sumokėję apie 1 mlrd. litų mokesčių, įskaitant 696 mln. litų akcizo mokesčio.

Alkoholiniams gėrimams Lietuvoje taikomi akcizo tarifai yra ženkliai didesni negu minimalūs privalomi akcizų tarifai pagal Europos Sąjungos direktyvą, reglamentuojančią akcizų dydį.

Nuo 2008 m. sausio 01 d. akcizo tarifas padidintas dar kartą: etilo alkoholiui – 15 proc., kitiems alkoholiniams gėrimams – nuo 10 iki 20 proc. alkoholiniam gėrimams buvo padidintas 20 proc., o nuo 2009 m. sausio 01 d. dar 15 proc. Keliant alkoholio akcizo tarifą, buvo deklaruojama, kad į valstybės biudžetą bus surinkta ir atitinkamai daugiau akcizo mokesčio, tačiau per 2008 metus valstybė vietoj planuotų papildomų 150 mln. litų tesurinko 27 mln. litų, o per 2009 m. pirmą ketvirtį taip pat nesurinko planuoto akcizų mokesčio.

Valstybės kontrolės departamento pažymoje dėl 2009 m. biudžeto, analizuojant akcizinių prekių realizacijos prognozes 2009 metams, daroma prielaida, kad beveik visų akcizinių prekių realizacijos apimtys mažės, o tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos valstybės biudžeto pajamoms.

Taip, per 2009 m. kovo mėn. palyginus su 2008 m. kovo mėn. akcizais apmokestinamų prekių realizavimo apimtys sumažėjo: vyno 40,6%, stipraus alkoholio, perskaičiuoto į 40 laipsnių stiprumo alkoholinį gėrimą – 33,7%, benzino – 7,7%, dyzelino – 29,6%.

Akcizo mokesčio tarifo ženklus padidinimas alkoholiniams gėrimams kaip valstybės biudžeto papildymo priemonė nepasiteisino, bet lėmė neigiamus tiek ekonominius, tiek socialinius rezultatus:

– nesurinkta į biudžetą mokesčių kiek buvo tikėtasi;

– alkoholinius gėrimus gaminančiose įmonėse atleidžiamo darbuotojai;

– sutrumpinta darbo savaitė, kas didina socialinę įtampą;

– šiuo metu alkoholio pramonės sektoriuje atleista per 300 žmonių;

– nedirbantiems žmonėms mokamos bedarbių pašalpos, kas taip pat nedidina biudžeto pajamų.

Muitinės departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, taip pat didelę neigiamą įtaką alkoholio akcizų surinkimui dar tebeturi alkoholinių gėrimų kontrabanda, kuria dažniausiai verčiasi Lietuvos pasienio rajonų gyventojai, smulkios organizuotos grupuotės ir stambią spirito kontrabandą kontroliuojantys miestų nusikalstami susivienijimai.

Nelegalūs, žymiai pigesni alkoholiniai gėrimai patenka iš Kaliningrado srities, Baltarusijos, Lenkijos. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje dalis vartotojų yra linkę pirkti nelegalius pakaitalus, pakantūs kontrabandai ir nelegaliai prekybai kaip reiškiniui.

Jei tendencijos išliks panašios, tai per 2009 metus valstybės biudžeto pajamos iš alkoholio sektoriaus įmonių sumažės apie 280 mln. litų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus, prašome spręsti susidariusią situaciją valstybės reguliuojamojoje vienoje didžiausių pagal sumokamus mokesčius sektorių, inicijuojant Akcizų įstatymo pataisas, kurios sumažintų alkoholiniams gėrimams akcizo tarifus iki 2007 metais galiojusio lygio.

PRIDEDAMA: Analizė „Produkto kainos padidėjimas dėl akcizo pakėlimo 2008 m. ir 2009 m.“

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

daugiau

sekantis

J. E. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkuip. Arūnui Valinskui 2009 04 28 Nr.

DĖL ĮSTATYMINĖS BAZĖS FORMAVIMO ELEKTROS ENERGETIKOJE

Gerb. Seimo Pirmininke,

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad šiandien veikiantis ir 2004-07-01 metais priimtas LR  Elektros energetikos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai, kurį rengė ir teikė Ūkio ministerijos specialistai, įteisino skirstomiesiems tinklams išskirtinę monopolinę teisę dominuoti elektros vidaus rinkoje, nes elektros energijos transportavimo sąlygos, kainodara, prijungimo prie tinklų sąlygos vartotojams ir elektros energijos gamintojams suformuotos taip, kad didžioji dalis naujai jų sukurto turto (40%- vartotojo ir 100%- gamintojo) nusavinama skirstomųjų tinklų naudai.

Lietuvos pramonininkų konfederacija daugelį kartų kreipėsi į LR Ūkio ministerijos aukštus pareigūnus, Vyriausybę ir Seimą dėl elektros energetikos įstatymo neatitikimo EP ir Tarybos direktyvos 2003/54/EB nuostatoms dėl vidaus rinkos liberalizavimo ir monopolistinių sąlygų panaikinimo, tačiau į mūsų argumentus nebūdavo atsižvelgiama, o nueita priešingu keliu: su dideliais valstybės nuostoliais, siekiant privačių interesų, sukurtas absoliutus rinkos monopolizavimas.

Prieš savaitę Europos Parlamentui priėmus Trečiąjį energetikos paketą kuriuo siekiama dar labiau liberalizuoti elektros ir dujų rinkas, o Lietuvoje uždarant Ignalinos AE, būtina kuo skubiau, dar šios pavasario sesijos metu, parengti ir priimti naują elektros energetikos įstatymą, kuris užtikrintu vidaus elektros rinkos liberalizavimą ir užtikrintu, kad visiems buitiniams vartotojams ir mažoms įmonėms  būtų teikiamos visuotinės paslaugos, t.y. kad jos turėtų teisę gauti nustatytos kokybės elektros energiją už pagrįstą, lengvai ir aiškiai palyginamą ir skaidrią kainą, o paskirstymo bendrovės savo licencijuojamoje teritorijoje būtų įpareigotos nemokamai prijungti tokius vartotojus prie savo tinklų. Naujas elektros energetikos įstatymas privalo sustiprinti buitinių, mažų ir vidutinių vartotojų rinkos poziciją, leisti nemokamai pakeisti tiekėją, gauti išsamią informaciją, o esant nekokybiškai paslaugai ir išmokamą kompensaciją.

LR Seimas savo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės programos“ Nr. XI-52 patvirtino Vyriausybės programą, kurioje yra numatytas atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos efektyvumo skatinimas, teigiama, kad bus didinami vėjo energijos naudojimo tempai. Tačiau šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių generuojama maždaug 3,3% elektros energijos. Pagrindinė dalis tenka Kauno HE (100 MW), o visos mažosios elektrinės kartu sudaro tik 17,5 MW. Vėjo jėgainėse instaliuota galia tik apie 52 MW, geoterminėje jėgainėje 17 MW. Manome kad šie skaičiai turi būti ženkliai padidinti ir atvertos galimybės greitesniam atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui artimiausioje ateityje. Mokslininkų paskaičiavimu Lietuvoje hidroenergetikos techninis potencialas sudaro iki 2,5 TWh per metus, o ekonomiškai pagrįstas ir  gamtosauginius reikalavimus užtikrinantis gali išgauti iki 1,5 TWh elektros energijos per metus. Tačiau savo metu LR Aplinkos ministerija pateikė Seimui ir atliko LR Vandens ūkio įstatymo pakeitimą ir vėtoje dalykiško ir objektyvaus galimybių vertinimo  panaudojant šiam tikslui hidroenergetikos išteklius, vienašališkai paruošė  sąrašą upių, kuriose uždrausta bet kokia hidroenergetikos veikla, teigiant, kad hidroenergijos potencialas Lietuvoje yra labai  mažas ir galės tenkinti tik 10 proc. šalies energijos poreikių. Tačiau dešimt procentų yra gana ženklus skaičius  tokiam  elektros energijos kiekiui pagaminti – o tai sudaro ~ 150 000 tonų nuolat brangstančio, teršiančio aplinką organinio kuro natūrinio ekvivalento.

Vėjo energetikos potencialas pagal energetikos tinklų instituto duomenis sudaro 1500 MW ir gali būti ribinė vėjo energijos instaliuota galia Lietuvos energetinėje sistemoje, tačiau šiuo metu apribota 200 MW. Manome, kad įrengimas 1000 MW galių yra Lietuvai priimtinas ir pilnai galimas.

Reikia paminėti, kad buitinis sektorius kuris suvartoja per 25-30% energijos yra visiškai nereglamentuotas ir neturi jokio skatinimo. Šiuo metu pasaulyje plačiausiai naudojamas būdas atsinaujinančiai energetikai skatinti yra nustatytas elektros energijos supirkimo tarifas (feed-in-tariff – FIT) sugeneruotai kWh ir pradinės investicijos įrangai kompensavimo procentas buitiniam vartotojui. Šį būdą taiko daugiau kaip 30 pasaulio šalių. Visos tokį skatinimo principą pasirinkusios šalys naudojasi šio būdo pirmtakės Vokietijos atsinaujinančių energetinių šaltinių įstatymu. Vokietijoje taikomo įstatymo pagrindinis akcentas – atsinaujinančioje energetikoje gali dalyvauti bet kokios galios įrengimas ir tik nuo jo generuojamos galios, „rūšies“ ir projekto vykdymo vietos priklauso pagaminto elektros energijos supirkimo tarifas. Vokietijoje yra suteikiama garantija, kad visa, net ir savom reikmėm nepanaudota elektros energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bus supirkta pagal nustatytus tarifus.

Lietuvoje, norint radikaliai pakeisti esamą padėtį reikėtu parengti tokiai veiklai atskirą įstatymą, kuris numatytų visų atsinaujinančių energijos išteklių darnų vystymą ir pagamintos energijos privalomą panaudojimą, aiškiau reglamentuotų Vyriausybės ir kitų institucijų funkcijas, pareigas ir atsakomybę.

Taip pat siūlome iš naujo objektyviai įvertinti Lietuvos hidroenergetikos išteklių panaudojimo svarbą elektros energijos gamybai atkoreguojant LR Vandens ūkio įstatymą ir LR Vyriausybės patvirtintą upių sąrašą draudžiantį vystyti energetinę veiklą.

Operatyvus ir savalaikis išvardintų trikdžių pašalinimas galėtų pasitarnauti naujai vykdomiems projektams ir bendrai energetikos sektoriaus vystymui Lietuvoje.

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

sekantis

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ IR SPECIALIŲJŲ ATAŠĖ GERESNĖS VEIKLOS KOORDINAVIMO IR TOBULINIMO PERSPEKTYVSOS

    Gerb. Seimo Pirmininke,

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pritaria valdžios institucijų, atsakingų už eksporto skatinimą ir plėtrą, pastangoms ir siekiams remti Lietuvos prekių bei paslaugų eksporto plėtrą, skatinti investicijas. Tuo pačiu LPK palankiai vertina daugelio Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, jų vadovų bei diplomatų, jų tarpe ir komercijos atašė, darbą.

LPK apklausė šakines ir regionines  asociacijas, įmones,  konsultavosi su diplomatais ekonomistais, komercijos atašė, LEPA atstovais užsienyje dėl  diplomatinio ekonominio ir komercinio atstovavimo gerinimo, lietuviškų prekių eksporto plėtros stiprinimo. Yra visiškai aišku, jog plečiant eksportą ypač svarbus vaidmuo tenka Lietuvos diplomatinėms atstovybėms bei ten dirbantiems diplomatams ekonomistams. Tačiau jų mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse dirba nepakankamai arba jų visai nėra ten, kur yra mūsų šalies verslo potencialios rinkos. Lietuvos pramonininkų konfederacija yra pateikusi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai pasiūlymus dėl diplomatinių atstovybių steigimo tokiose augančiose ekonomikose, kaip Indija, taip pat Brazilija ar kitose Lotynų Amerikos šalyse, taip pat Šiaurės Afrikos bei Pietryčių Azijos valstybėse. Taip pat siūlėme stiprinti ekonominį diplomatinį atstovavimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Azerbaidžane, Latvijoje, Danijoje bei kitose šalyse. Tačiau suprasdami tai, jog pasaulinė ekonominė krizė daugelį iš mūsų verčia koreguoti savo ateities planus dėl plėtros, šiuo metu nesame kategoriški dėl šių siūlymų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, suprasdama padėties  rimtumą dėl pasaulinės ekonominės krizės pasekmių, pritaria toms Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės priemonėms, kurių imamasi mažinant  biudžetines išlaidas tų institucijų ir organizacijų, kurios mažiausiai duoda naudos valstybei ir visuomenei, ir be kurių, ypač krizės sąlygomis, galima visai apsieti. Taip pat suprantame, jog  racionaliau ir efektyviau valstybės lėšos turi būti naudojamos ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, o jų veiklos nauda  turi būti aiškiai suprantama ir matoma, atstovybių tinklas  turi būti racionaliai išdėstytas, o diplomatų veikloje, pavaldžių skirtingoms žinyboms, neturi būti dubliavimosi.

Tačiau, kai ekonominės krizės sąlygomis yra karpomas biudžetas, ekonominė diplomatija neturėtų nukentėti. Priešingai, šis sudėtingas laikotarpis kaip tik reikalauja aktyvesnės diplomatų ekonomistų ir komercijos atašė veiklos, nes ji yra reikalinga šalies pramonei ir verslui palaikant esamus ir padedant ieškoti naujų verslo kontaktų, pritraukiant investicijas. Gal būt šiuo laikotarpiu galima susilaikyti nuo kai kurių brangiai kainuojančių koncertų ar kitų panašių anksčiau planuotų renginių, bei tokią veiklą kuruojančios diplomatijos, bet stengtis išlaikyti ir stiprinti ekonominę diplomatiją.

Taip pat stiprinti reikėtų ir Lietuvos pramonės bei verslo atstovybę Briuselyje (LITBRE), kurioje šiuo metu dirba tik atstovybės vadovas. Manome, jog Lietuvai vis labiau integruojantis į ES ir didėjant mūsų įtakai ES institucijose priimamiems sprendimams bei atsižvelgiant į tai, kad apie 80 proc. pramonę ir verslą įtakojančių sprendimų yra priimama Briuselyj, darbuotojų skaičius LITBRE turėtų būti padidintas.

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys


sekantis

DĖL VERSLO SOCIALINIŲ INICIATYVŲ ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XP-3418

Kreipiamės į Jus dėl Lietuvos Respublikos įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo ir šio įstatymo funkcionavimui užtikrinti gyvybiškai svarbių nuostatų būtinumo.

Kadangi nei Vyriausybė, nei Seimas neskubėjo imtis Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto paruošimo, Lietuvos pramonininkų konfederacija šio įstatymo paruošimui paskyrė ženklius finansinius resursus, kartu su profesionaliais specialistais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“ ir Verslo darbdavių konfederacija paruošė šį projektą ir pateikė socialdemokratų Vyriausybei.

Tuo pat metu Lietuvos pramonininkų konfederacija įvairiose diskusijose aiškino šio įstatymo būtinumo motyvus bei argumentus, kuriuos suderino su visomis suinteresuotomis institucijomis. Ministerijų ir Vyriausybės posėdyje pritarus Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektui, šis projektas buvo pateiktas Seimui.

Pateiktas Seimui Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektas yra gyvybiškai svarbus šalies ekonominei ir socialinei plėtrai. Privataus kapitalo investicijų į socialinę sritį skatinimas skatintų darbuotojų motyvaciją, produktyvumą, lojalumą įmonei, darbuotojų socialinės gerovės didinimą, darbo sąlygų gerinimą, sveikatos apsaugą, kompetencijos ugdymą ir mokymosi visą gyvenimą propagavimą, laisvalaikio organizavimą ir sveikos gyvensenos propagavimą, socialinės partnerystės plėtrą ir kitas socialines iniciatyvas bei visapusiškos socialinės tolerancijos plėtrą.

Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektas neišvengiamai reikalingas tam, kad skatintų įmonių savininkų ir administracijos suinteresuotumą generuoti socialines iniciatyvas, socialinius projektus ir investuojant į tai privatų kapitalą, gerinti socialinę aplinką.

Lietuvos pramonininkų konfederacija per eilę pastarųjų metų Vyriausybei siūlė skatinti socialinę plėtrą, įmonių socialinę atsakomybę, tuo tikslu priimti verslo socialinių iniciatyvų įstatymą, numatantį prielaidas, skatinančias investuoti privatų kapitalą į socialinius projektus, į progresyvios socialinės aplinkos įmonėse kūrimą; skatinančios privatų kapitalą prisiimti vis daugiau atsakomybės socialinėje plėtroje, tolerantišką visuomenės požiūrį į verslą.

Deja, Seime socialdemokratai 2008 m. lapkričio 5 d. šio įstatymo projektą sužlugdė.

Mums nesuprantamos ir keistai atrodo Seimo ekonomikos komiteto 2008 m. lapkričio 5 d. išvados, nepritariančios Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektui. Tokia Seimo ekonomikos komiteto pozicija vienareikšmiškai neteisinga, konfrontuoja su visų politinių partijų deklaruojamu dėmesiu socialinei politikai, socialinei plėtrai, būtinumu skatinti socialinę atsakomybę, socialinius projektus, socialines iniciatyvas.

Būtų teisinga, jeigu Jūsų vadovaujamas LR Seimas sugrįžtų prie šio paruošto Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo ir artimiausiu laiku jį svarstytų.

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

sekantis

J. E. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkuip. Arūnui Valinskui 2009 04 28 Nr.

DĖL BIUROKRATINĖS NAŠTOS VERSLUI MAŽINIMO

Gerb. Seimo Pirmininke,

Siekiant sudaryti prielaidas Lietuvos ekonomikos potencialui stiprinti, verslo aplinkai gerinti, verslumui skatinti, pastaruoju metu Lietuvos pramoninkų konfederacija greta savo įprastinės veiklos, tarp to jos veiklos naujų teisės projektų rengimo, veikiančių teisės aktų tobulinimo ar/ir jų praktinio taikymo vertinimo klausimais, aktyviai talkino Vyriausybei, ministerijų specialistams formuojant priemones, skirtas Lietuvos vyriausybės programai įgyvendinti. Vedini tų pačių siekių, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai, be kita ko, dalyvauja Verslo aplinkos gerinimo komisijos (Saulėtekio komisijos), jos atskirų darbo grupių darbe, nagrinėjant įmonių teisinės aplinkos tobulinimo, biurokratinės naštos verslui mažinimo, kitus verslo visuomenei reikšmingus klausimus.

Suprasdami Saulėtekio komisijos, o taip pat Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) nagrinėjamų klausimų aktualumą verslui, įvertindami šių komisijų įgaliojimus operatyviai, reaguojant į kintančias verslo sąlygas, į ūkio subjektų interesus atstovaujančių organizacijų rekomendacijas, teikti LR Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės institucijų veiklos ar/ir jų funkcijų tikslinimo, manome, kad būtina sutelkti LR Seimo bei LR Vyriausybės pastangas tikslesniam valstybės valdymo institucijų sandaros bei jų veiklos reglamentavimui. Pažymėtina, kad, sudarant palankesnes sąlygas šalies ekonomikai vystyti, su verslo organizavimu sietinai administracinei naštai mažinti, ypač svarbus būtų LR Vyriausybės, LR Seimo darbas formuojant sprendimus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės – „parengti valstybės valdymo institucijų sandaros koncepciją“, kuria tiksliau galėtų būti reglamentuotos ministerijoms pavedamos valdymo sritys bei išdėstyti principai, kuriais vadovaujantis valstybės institucijų valdymo sistema būtų orientuota į ekonominiais, socialiniais rodikliais išreikštus siektinus galutinius rezultatus.

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

sekantis

DĖL TERITORIJŲ PLANAVIMO SISTEMOS BEI ŽEMĖS TVARKYMO SUPAPRASTINIMO

    Gerb. Seimo Pirmininke,

Šiuo metu galiojantys teritorijų planavimo dokumentai yra sudėtingi, reikalaujantys daug lėšų ir laiko, proceso žingsniai išskaidyti ir ištęsti, neduodantys esminės naudos, o tik formuojantys didžiulę biurokratinę grandinę, stabdo investicijas bei, galbūt, tampa korupcijos šaltiniu.

Detaliojo planavimo sisteminis supaprastinimas bei detaliųjų planų privalomumo sumažinimas turėtų teigiamą poveikį investicijų pritraukimui, verslo sąlygų gerinimui bei minimizuojant biurokratinį aparatą.

Šiais klausimais buvo nuolat diskutuojama. Aplinkos ministerija 2008 m. gegužės mėn. įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Deja, jie nebuvo svarstomi ir priimti, vėliau buvo grąžinti Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija parengė naują pakeitimų variantą, kuris šiuo metu yra pateiktas Vyriausybei.

Būtina skubos tvarka įstatymo pakeitimus priimti ir bent dalinai supaprastinti teritorijų planavimo procedūras bei sumažinti privalomųjų dokumentų apimtis.

Tačiau būtina paruošti teritorijų planavimo įstatymo koncepciją bei šiais metais paruošti ir priimti naująjį įstatymą iš esmės keičiantį planavimo sampratą, kompaktizuojant planuojamas teritorijas, siekiant naudojimo multifunkciškumo (Aplinkos ministerija šiuos dokumentus ruošia, jie yra numatyti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane).

Dabartinis žemės įstatymas bei poįstatyminiai aktai numato 5 žemės naudojimo paskirtis, 26 būdus ir 24 pobūdžius. Paskirties, būdo ar pobūdžio pakeitimai galimi tik paruošus planavimo dokumentus.

Žemės skirstymo į būdus ir pobūdžius būtina atsisakyti. Ženkliai supaprastinti žemės ūkio paskirties miestuose keitimą į kitą paskirtį.

Manome, kad miestuose žemė turėtų būti skirta vystymui ir plėtrai ir tai turėtų reguliuoti Aplinkos ministerijos rengiami dokumentai, o patys žemės tvarkymo reikalai perduoti į vienas – savivaldybių rankas.

Būtina priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams, teisingai atsiskaitant su žemės savininkais, įstatymą, žemės paėmimo procedūrą atsiejant nuo investicinio proceso.

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

sekantis

DĖL YDINGOS TEISMŲ PRAKTIKOS

Gerbiamas Seimo Pirmininke,

Statytojai (užsakovai) atlieka statybos darbus teisės aktų nustatyta tvarka gavę statybos leidimą. Teisėtai atliekant statybos darbus, o dažnai ir statybos objektą pripažinus tinkamu naudoti, Lietuvos Respublikos teismuose keliamos bylos dėl pripažinimo negaliojančiais detaliųjų planų, projektavimo sąlygų sąvadų, statybos leidimų, aktų dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti. Tai atliekama praėjus keliems metams po objekto atidavimo naudojimui. Taip pat reikalaujama pripažinti negaliojančiomis pastatytų statinių pirkimo-pardavimo sutartis bei nugriauti pastatytus statinius.

Teismai neretai nustato, kad statybos leidimai išduoti pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus, nutartyje reikalauja statinius nugriauti. Šiuo atveju, statytojai, investavę milijonines sumas naujų objektų statybai, lieka be kaltės kalti. Lygiai taip pat pažeidžiamos teisės statinių ir butų pirkėjų.

Lietuvos statybininkų asociacijos nuomone, teismų praktika yra ydinga, pažeidžianti pagrindines fizinių ir juridinių asmenų teises. Statytojų (užsakovų) kaltės dėl netinkamai išduotų statybos leidimų nėra, o todėl negali būti ir kalbos apie jų, o tuo labiau statinių ir butų pirkėjų (sąžiningų įgijėjų) atsakomybę. Manome, kad atsakyti už valdymo institucijų padarytas klaidas turėtų ir atsakyti šios institucijos, o ne verslo visuomenė ir Respublikos gyventojai.

Susidariusi netikrumo atmosfera riboja investicijas į nekilnojamojo turto plėtrą, sukelia netikrumo jausmą tiek investuotojams, tiek ir pirkėjams, dėl investuotų lėšų saugumo.

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

sekantis

DĖL VALSTYBĖS MOKESČIŲ POLITIKOS

Gerbiamas Seimo Pirmininke,

Dėl pasaulinės finansinės krizės ir ūkio recesijos žymiai pablogėjo ir Lietuvos verslo sąlygos: labai sumažėjo skolinimosi galimybės, jų kaštai smarkiai išaugo, mažėjant eksporto apimtims ir vidaus vartojimui auga nedarbas, bankrutuoja įmonės.

Europos Sąjungoje užtikrintas laisvas kapitalo ir darbo jėgos judėjimas. Ekonominės krizės sąlygomis visi priversti mažinti savo kaštus, kelti darbo efektyvumą. Todėl nepamatuotai didelis mokesčių tarifų padidinimas, sąlygojantis prekių ar paslaugų kainų lygį, ne tik nepadidina biudžeto pajamų, bet lemia jų sumažėjimą, dėl galimybės įsigyti šias prekes ar paslaugas kaimyninėse šalyse žemesnėmis kainomis.

Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo pakeisti šiuos mokesčius, siekiant palengvinti įmonių padėtį ūkio nuosmukio laikotarpiu bei panaikinti nelygias valstybės bei jos valdomų subjektų ir privačių verslo subjektų konkurencijos sąlygas:

    • 1. Peržiūrėti mokesčių politika, siekti, kad mokesčių dydis tam pačiam objektui nebūtų didesnis, nei kaimyninėse ES šalyse;
    • 2. Palaipsniui atsisakyti avansinio pelno ir pridėtinės vertės mokesčių įmonėms. Ši priemonė mažins skolinimosi poreikį, atlaisvindama nemažą dalį apyvartinių lėšų;
    • 3. Apmokestinti pelną įmonių grupės lygmeniu (konsoliduoti);
    • 4. Netaikyti valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo nuo žemės vertės apskaičiuotos pagal rinkos kainas (LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos”). Atsižvelgiant į tai, kad žemės rinkos kainos paskutiniu metu ženkliai svyruoja, todėl siūlome nuo 2009 01 01 taikyti tą pačią žemės įvertinimo tvarką kaip ir buvo iki šiol, tai yra žemės nuomos mokestį skaičiuoti nuo indeksuotos vertės;
    • 5. Suvienodinti netesybų dydį verslo mokamą valstybei ir valstybės mokamą verslui;
    • 6. Supaprastinti ir sukonkretinti galiojančias mokesčių atidėjimo procedūras. Šiuo metu galiojančios procedūros gan suvaržytos ir sunkiai įgyvendinamos praktikoje;
    • 7. Nestabdyti PVM permokų grąžinimo. Lėšų stygių neretai įmonei iššaukia ir vėluojantys PVM permokos grąžinimai, kurių vilkinimas dangstomas ilgai besitęsiančiais patikrinimais. Tik išimtiniais atvejais gali būti sustabdyti grąžinimai, o tikrinama turėtų būti tik jei riziką tvirtina įdiegta atrankos sistema. Be to, vykstantys tyrimai neturėtų būti priežastimi stabdyti grąžinimus įmonėms, kurių apyvarta ir akcinis kapitalas ženkliai didesni nei prašoma grąžinti mokesčio permoka;
    • 8. Taikyti valstybės (valstybės skolomis laikant ir valstybės institucijų, valstybinių įmonių bei savivaldybių skolas) ir verslo tarpusavio užskaitas ir užtikrinti, kad skolos būtų padengtos sutartyse numatytais terminais.

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

sekantis


sekantis

DĖL darbo rinkos reguliavimo

Gerbiamas Seimo Pirmininke,

Kreipiamės į Jūs dėl sudėtingos ir šių dienų realijų neatitinkančios darbo santykių teisinės bazės.

Lietuvos pramonės ir paslaugų sektorius ne tik susiduria su sunkumais darbo santykių srityje, bet ir patiria didžiulių nuostolių. Apribojimai, kurie egzistuoja Darbo kodekse, pvz., dėl viršvalandžių, darbo sutarties nutraukimo, dažnai būna lemiami veiksniai, kad Lietuva „išeina į galutinį varžybų etapą, bet pralošia, didžiulei įmonei besirenkant šalį, į kurią norėtų perkelti gamybą“. Ekonominis augimas reikalauja tam tikro lankstumo įmonėse.

Manome, kad reikia peržiūrėti valstybės tarnybos pareigūnų ar tarnautojų atliekamų funkcijų pagrįstumą, palikti tik būtinas funkcijas, ir tik po to, konkrečioms funkcijoms atlikti paskirti reikiamą kiekį kvalifikuotų pareigūnų ar tarnautojų.

Nuo 2008 m. pradžios Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės, padidėjo darbo jėgos judėjimo ir vizų problemos įdarbinant užsieniečius. Būtina kuo skubiau spręsti darbo jėgos su aukšta kvalifikacija iš užsienio pritraukimo į Lietuvą klausimus.

Todėl siūlome:

    1. sudaryti sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio taikyti vieno prašymo procedūros principą bendram leidimui gyventi ir teisėtai dirbti;
    2. leisti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio šeimos nariams gyventi Lietuvoje kartu nuo pat pirmos dienos;

Būtina darbo santykių reguliavimą keisti į lankstesnį, numatant Darbo kodekse daugiau galimybių darbuotojams ir darbdaviams tartis dėl darbo santykių kolektyvinėse sutartyse arba išimtinais atvejais darbo sutartyse, nes ekonominė logika ir praktika rodo, kad bet koks dviejų šalių savanoriškas susitarimas yra abiem šalims naudingesnis nei nesusitarimas.

Todėl siūlome:

    1. Siūlome Darbo kodekso 144 str. įtvirtinti nuostatą, kad darbuotojui pageidaujant, jam leidžiama dirbti 8 val. viršvalandžių per savaitę, o iš 151 str. išbraukti 120 ar 180 valandų viršvalandinio darbo per metus ribojimą;
    2. Siūlome pakeisti Darbo kodekso 109 str. 2 d., paliekant tik draudimą sudaryti terminuotas darbo sutartis tais atvejais, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Siūlome Darbo kodekso 109 str. 1 d. išdėstyti taip: Terminuotos darbo sutartys sudaromos tik tais atvejais, kai tai numato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.
    3. Pakeisti Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatomas privalomas papildomų atostogų suteikimas už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje. Papildomos atostogos suteikiamos darbdavio sąskaita, todėl jų suteikimas turėtų būti reglamentuotas ne kaip privaloma norma, o kaip viena iš darbdavio motyvavimo priemonių, kurių suteikimo sąlygos ir tvarka turėtų būti nustatyta tik kolektyvinėse sutartyse. Siūlome pakeisti Darbo kodekso 168 str. 2 dalies ir LR Vyriausybės 2003-04-22 d. nutarimo Nr. 497 p. 1.2 formuluotes dėl priverstinio tokių atostogų suteikimo pobūdžio;
    4. Suvienodinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą iki 2 mėnesių, o dėl ilgesnio termino leisti susitarti įmonės kolektyvinėje ar darbo sutartyje;
    5. Atsisakyti LR Darbo kodekse numatytų apribojimų atleisti iš darbo atskirų visuomenės grupėms priklausančius dirbančiuosius;
    6. Siūlome pakeisti Darbo kodekso 140 str. numatyti, kad išeitinės išmokos dydis visiems atleidžiamiems darbuotojams yra vienodas – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nes darbuotojai už darbą gauną atlyginimą, o išeitinė išmoka – tai socialinių problemų sprendimas darbdavio sąskaita. Didesnės išeitinės pašalpas galėtų būti numatomos kolektyvinėje arba darbo sutartyje;
    7. Nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, kad 10 darbo dienų per metus darbuotojas gali neatvykti į darbą dėl ligos tik informavęs darbdavį (nepristatant nedarbingumo lapelio). Ši tvarka gali būti nustatoma kolektyvinėje sutartyje darbuotojų ir darbdavio susitarimu.

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

sekantis

DĖL VALSTYBĖS INVESTICIJŲ

Gerb. Seimo Pirmininke,

Prasidėjus sunkmečiui, valstybė, kaip vieną iš priemonių ūkio stabilumui išlaikyti,  pasirinko taupymą, tame tarpe ir investicijų mažinimą.

Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projekte XIP-496 ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XI-78 „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ pakeitimo projekte XIP-497 numatyta Valstybės investicijų programą mažinti beveik 1 mlrd. Lt. Daugiau kaip pusę šios sumos sudaro investicijos materialinės investicijos, kurių ženkli dalis mokesčių bei kitai pavidalais per 4-12 mėn. laikotarpį grįžtų į valstybės biudžetą.

Projekte XIP-496 numatyta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos pajamas sumažinti nuo 1’340’616 tūkst. Lt iki 750’716 tūkst. Lt. Tai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą sumažins iki 35 procentų 2008 metų apimčių. Iki 50 procentų kelių priežiūrai išleistų pinigų per 3-6 mėn. vien tik mokesčių pavidalų sugrįžta į valstybės biudžetą.

Valstybės investicijų mažinimas lems, kad dalis dirbančiųjų bus atleisti, t. y. bus paversti pašalpų gavėjais; bus priverstos užsidaryti investicijoms žaliavas ir darbo jėgą teikiančios įmonės; šios nuostatomis neigiama prasme išsiskiriame iš ES narių – 2008 m. lapkričio 26 d. Europos Tarybos Komisijos pranešime apie Europos ekonomikos gaivinimo priemones akcentuojama, kad negalima nacionalinių biudžetų suvaržymais lėtinti investicijų plėtotės, o investicijoms skatinti reikia numatyti papildomą finansavimą.

Prašytume Jus renkantis prioritetines investicijų kryptis atsižvelgti į aukščiau išvardytus argumentus ir nemažinti numatytų investicijų arba mažinant kiekvieną kartą atlikti paskaičiavimus ir įvertinti, kokį poveikį investicijų mažinimas turės Lietuvos ūkiui ne tik trumpalaikiu (bus sutaupyta dalis asignavimų), bet ir vidutiniuoju ir ilgalaikiu periodu.

Pagarbiai

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys

Linkėjimai Pedofilų vakarėlių dalyviams… Jau greitai…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s