Anksčiau buvo įdomiau – viena imperija prieš kitą imperiją, o dabar žmogus prieš žmogų kovoja

Anksčiau buvo įdomiau – viena imperija prieš kitą imperiją, o dabar žmogus prieš žmogų kovoja

Keistas gyvenimas, kuris atnešė “naujadarą”  – demokratiją  – į daugelį valstybių, visiškai pakeičiant supratimą apie gyvenimą. Kas reikalauja atsiriboti nuo senesnio pasaulio tvarkos supratimo, po truputį atsiriboti nuo primetamų gyvenimo būdų – politinė santvarka, religinis pagrindas, kooperacija įvairioms bendroms programoms vykdyti.

Rašau , nes suvokiu, jog atgal kelio nėra. Visuomenė pereina į naują gyvenimo etapą, kuriame bendruomeniškumas tampa neįmanomu ir kiekviena iniciatyva , vedanti link to, nenusipelnys nei dėmesio, nei teigiamų galutinių rezultatų.

NB: Taip rašau, nes galėjau kritikuoti esamą ir galimą, bet turi apsistoti ties realybe.

Šių dienų vadinamas “kapitalizmas” – materialus žmogaus vidaus poreikių įsiurbimas ir išraiška išorėje – tapo tos “demokratijos” vedliu, leidusiu kiekvienam subjektui pastebėti save(identifikuotis) visoje masėje žmonių. Nustoti jausti ankstesnį išorės (visuomenės socialinės santvarkos) spaudimą vidiniams poreikiams malšinti. Kas paskatino subjektą laikytis tik asmeninio laisvo pasirinkimo, priklausomo tik nuo “sukonstruoto” žmogaus genofondo.

NB: Paaiškinimui – tai TV šou, žmonių kvailumas kaip privalumas, neišsilavinusių asmenybių išaukštinimas, primityvių žmogaus poreikių pervertinimas ir kitkas.

Taigi, bendruomenė nebegali egzistuoti “demokratiniam” pasaulyje, kas akivaizdžiai matoma dabartiniuose karuose. Kur pagrindiniams dalyviams tampa vis sudėtingiau motyvuoti piliečius dalyvauti “sistemos” darbe. Įsitikinti paprasta, įvertinus “anti-karinius”, “anti-globalistinius” procesus.


Anksčiau buvo įdomiau, nes vienos imperijos (kad ir mažos valstybės) konkuravo tarpusavyje įtraukdami beveik kiekvieną asmenybę – per patriotinius moralinius poreikius, derinant gyvenimo gerovę socialinėmis išlygomis, padėtimi visuomenėje (netgi paprastam piliečiui buvo garbė, netgi vargingoje padėtyje, gyventi “toje” imperijoje) ar kitaip.

Ta konkurencija paliesdavo bendruomenes ir tuo pačiu visus jos dalyvius, neleisdama ištrūkti ir “nuklysti” nuo bendro kelio. Nors ir skatindavo asmeninę iniciatyvą – kūrybingumą ir inovacijas, galinčias duoti didžiulę naudą visai “uždarai” populiacijai. Todėl ir būdavo gerbiamas mokslas.

NB: Daug paprasčiau laisvame kūrybingame pasaulyje išskirti įdomius žmogiškuosius subjektus, vertinant juos nuo savęs, o ne svetimų akių pagalba. (niuansų daug, tik atskleisti juo – neprotinga)

Dabar jau kelio atgal nebėra, nes technologijos leidžia pilnai atsiriboti nuo manipuliuojančio siauro rato įtakos ir pradėti rūpintis tik savimi, savo šeima ir artimaisiais. Tas yra gerai. Tokio gyvenimo ir tereikia.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s