Kaip Skandinavijos bankai plėšikauja Baltijoje. Paprastais žodžiais ir pavyzdžiais

Kaip Skandinavijos bankai plėšikauja Baltijoje. Paprastais žodžiais ir pavyzdžiais

Ko tai mano neramu ir norisi išnagrinėti kokiomis schemomis vadovaujasi Skandinavijos bankai ir kokiu principu visą šį penkmetį nuo 2003 metų veikė po Lietuvos banko prieglobsčiu. Gaila, kad neturiu stiprių ekonomikos žinių, bet pilnai užtenka smegenų suprasti ir matyti kaip vyksta nusikalstama veika Lietuvos respublikoje ir teisėsaugos visiška nekompetencija šioje srityje (jiems tik kyšininką kokį, ar vagystę tirti bei savus pedofilus slėpti ir išteisinti).

Na o žmonės toliau skursta. Nesvarbu, žmonėms reikia paprasta kalba pateikti visus tuos šešėlinio pasaulio darbus ir nukreipti link atsakingų asmenų tuo metu drįsusius pasmerkti Lietuvos ateitį.

Vilniaus banko oficialus paskutinės makroekonomikos apžvalgos tekstas (oficiali svetainė, juk reikia jiems pasigirti ir tuo pačiu suklysti). Turbūt labai aiškiai paaiškinantis pinigų išpumpavimą iš valstybės priežastis.

VBnusikaltimastoliau..

Kur gauti oficialius duomenis apie išvežtą kapitalą? Ieškau.  Bet šiam mėnesiui jau figūruoja suma – 4 milijardai litų išvežta iš Lietuvos Skandinavijos bankų. Bet reikėtų tikslių skaičių..

pelnasBankuYpač nelogiškas bankų pelningumas, leidžiantis jiems ne tik turtėti, bet pervedinėti į Skandinaviją  labai stambių sumų per trumpą laikotarpį. Nes Lietuvos rinkai tokie bankų pelningumai yra visiškai nelogiški ir nesąmoningi, kurie neribojami jokiais įstatymai ir čia vyksta stambios pinigų plovimų operacijos (o visuomenei pateikiama kaip įstatymų rėmuose, nevaržomo kapitalizmo efektas).

O realiai štai kokie buvo pelnai iki “pinigų plovimo”. Pateikiu oficialią ataskaitą VB atitinkamo laikotarpio.

2000metais

Bankų analitiniai ir tyrimų departamentai (stebėjo ir žinojo)

Žiniasklaidoje dirbantys profesionalai žurnalistai negali pateikti objektyvaus požiūrio apie ekonomikoje vykstančius procesus, nes dirba tiesioginį jiems pavestą darbą – formuoti visuomeninę nuomonę per cenzūruojamą prizmę, na ir didelė kompetencijos stoka tuo pačiu.

Štai pavyzdys kaip nuosekliai buvo sekama informacija ir vienodai žlugdomi šalių ūkiai, siekiant dar visuomenei neaiškių tikslų. Sukurti atskiri padaliniai  kiekviename banke tirti Baltijos šalių rinkas ir į jas reaguoti atitinkamom priemonėm.

nordDNB

Vertybinių popierių machinacijos Lietuvoje (gana įdomiai)

Yra tokia sritis, kur atneša pajamas per tam tikrą laikotarpį arba nuolatos dalyvaujant joje. Rodos pavadinimas pritaikytas – Vertybinių popierių birža. Kur galima įsigyti vertybinių popierių tapus šiokiu tokiu investuotoju, patikėjusiu tų popierių finansine grąža – jog bus pelningos ir atneš Jums neblogą procentą. Taigi, konkrečiai imu ir parodau grynai spekuliacinius būdus kaip užsidirba finansinių reikalų specialistai tiesiog dykaduoniaudami.

Cituoju:

Klientai (HANSABANKAS), padėję savo lėšas į indėlį, susietą su BRIK (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos) akcijų indeksu, termino pabaigoje gaus 21-31 proc. nuo akcijų indekso kainos kilimo per indėlio terminą, o sumokėję papildomą 15 proc. priemoką – net 98-118 proc. kainos kilimo. Tikslūs dalyvavimo koeficientai (dalys, kurias gaus klientas nuo akcijų indekso kainos augimo) bus paskelbti po indėlio išplatinimo.

Ką visa tai reiškia? Bankai , pavyzdžiui Hansabankas, DNB NORD ar SEB išleidžia tam tikrą pinigų kiekį į vertybinių popierių rinką (orientaciniai nuo dešimties iki penkiasdešimties milijonų litų, apribojimų tam nėra, nes lubos kartais svyruoja iki pusantro milijardo litų) ir siūlo rinkos dalyviams investuoti (įsigyti) į pelningus popierius su garantuotu prieaugiu (kartais). Aišku, būtina paminėti, šie popieriai bus išperkami ar metu, ar dvejų, ar kelių bėgyje. Apie tai minima įsigijo sąlygose, bei aptariama jų išpirkimo kaina ( ar tai nominali , ar su papildomai procentais, kurių gali ir nebūti).

aPateiktoje citatoje yra BRIK abreviatūra , kurią lengvai rasite internete ir su tuo susijusius dokumentus.  Bet esmė tame, jog pradėjus platinti tuos popierius reikia garantuoti jų išperkamumą. Todėl reikėtų sukelti vertybinių popierių savikainą ir tuo pritraukti “investuotojus”. Pateikiu kaip tai atrodo grafiškai (kreivės). Pagal kreives matote, jog po staigaus pakilimo seka stiprus smukimas – štai čia minimaliausia savikaina keistai išperkami kažkieno popieriai ir vėliau prasideda vėl stabilus kilimas iki pradinės (dažniausiai) prieš keletą metų nominalios kainos. Bet tai kiekvieno žmogaus reikalas kaip suprasti.

cNesakysiu, jog kreivės stipriai sutampa su Lietuvoje fiksuojama krize, kaip ir nesiaiškinsiu skaičiuojamųjų kainų išpirkimo kainų, kurios priklauso tik nuo procentinės pelningumo išraiškos. Net  nacionalinės valiutos devalvacija niekaip neįtakoja tam tikrų formulių šių popierių galutinėje kainoje. Informacija iš   http://www.lzub.lt . Jeigu kas domisi, galėtų nueiti tuo adresu ir rasti daug detalesnės informacijos apie kitokius vertybinius popierius, nes gana patogi interfeisinė aplinka ir aiškus tekstas toje svetainėje.


ggh

jj vb

2010 m

Atnaujinta


3 komentarai

  1. Duomenys pateikti vb.lt svetainėje, prie Apžvalgų. nuoroda Tarp visų dokumentų pateikiami apskaitos specialistų skaičiavimai ir analizės.

    Pridėjau lentelę kovo mėnesio šių metų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s