Truputį apie valdžios dabartį

Šių dienų valdžios institucijos

Kiek žinoma Lietuvoje šiuo metu nėra jokios normalios valdžios, kuri rūpintusi valstybės reikalais ir siektų kažkokių tai tikslingų rezultatų visuomenės labui. Trumpai pavyktų aprašyti dabartinę padėtį, nes vis dar palaikome šiltus santykius su tariamu visų galų meistru – Petru Petraičiu. Pagal gerbiamo piliečio konsultaciją galima teigti, jog Lietuvoje vyrauja ypatingai ydinga politinė santvarka, kuri apibūdinama vėžiu. Šioje struktūroje per šešioliką nepriklausomybės metų atsirado neįtikėtinų valstybės politika, ekonomika sergančių žinovų, kurie garsina šalį kiekviename pasaulio kampelyje ir neša trispalvę į kiekvieną konsultacinę konferenciją. Ar tai būtų Europos sąjungoje, ar tolimoje Gruzijoje, Ukrainoje , Baltarusijoje ar Amerikos valstijose. Pastarieji stipriai pasikaustę visose gyvenimo srityse, tad iki šiol kompetetingai atstovauja tautą.

Ypatingų žinovų apibendrinimas

a) Prezidentūra

Prezidentūros vadovas – Amerikos balalaika, garsinantis Lietuvą neatsakingais pareiškimais ir kurstantis kaimynų aistras prieš Lietuvos valstybę. Pagarsėjo pardavęs , sukeliant kelių milijardų dolerių nuostolius, amerikonams Lietuvos naftos perdirbimo pramonę ir tuo pačiu dalinai sužlugdęs nepriklausomos valstybės pamatą. Mainais gautas, po aštuonerių metų prezidentavimo, vizų panaikinimas į Ameriką. Bet tai pagrindinis nuopelnas, nors dabar pavardinsim Petro Petraičio surašytus pastebėtus laimėjimus:

a) Sugadinti politiniai ryšiai su valstybe-kaimyne Rusijos Federacija;

b) Sužlugdytas pasitikėjimas prezindetine institucija;

c) Sužlugdytas žmonių pasitikėjimas Amerikos valstijomis, kaip galima partnere spręsti tarptautines problemas;

d) Sugadintas Lietuvos valstybės įvaizdis Europos Sąjungoje;

e) Sukeltas didžiulis nepasitikėjimas teismų sistema, jam pirmą kartą nusikalstamai kandidatuojant į prezidento postą.


b) Premjerai

Premjero postas paskutinius kelerius metus atiteko dviem įžymybėms, kurios vertos viena kitos kaip du vandens lašai. Pirmasis nuskambėjęs kaip vabzdžio Kirklienio atmaina, o antrasis – skustagalvių analogas Kubiloidinio pavidalo. Abu priklauso partijoms ir juose užima pagrindinius postus. Ir detaliam aiškumui pakomentuosiu Petro Petraičio mintis apie šitas partijas.

a) Kirklieniniai vabzdžiai – tai buvę pseudo-komunistinės partijos nariai pasivadinę socialdemokratais, laikantis Europoje priimto nutarimo. Palaikantys ryšius su kitų šalių pseudokomunistais-socialdemokratais, Sovietų sąjungos sistemos šalininkais.

b) Konservantai kubiloidai – konservatorių partija, kurioje , sąlyginai sakant, susiburė tautininkai ir tėvynės gynėjai. Besilaikantys ypatingai asmeninių interesų ir žinantys kaip tarp atskirų kubilų taupiai pilstyti vandenį – tai yra politikos gyvenimą, suteikiant jam šiokios gyvasties.\

Kiekviena partija savo vadovavimu spėjo atgaivinti valstybės ekonomiką, bet tuo pačiu ir paskandinti ją amžinose skolose. Bet jos lygiavertės, tad visų jų nuopelnų nesuskaičiuoti, nes aferizmo menininkai daugelio savo kūrinių nepripažįsta.

Abu premjerai – vadzdžiukas bei kubilas – panašių bruožų, tad vienodai kenkė tautai savo vadovavimu ir skatino jaunąją kartą emigruoti iš savosios tėvynės. Tad konstatuojama, jog pagrindinis ir neatleidžiamas nusikaltimas prieš tautą – jos gyventojų priverstinis emigracinis genocidas. Kuriuo neturėtų atleisti nė viena emigrausi šeima, nes jų prarasto gyvenimo ir atiduotų geriausių metų svetimom valstybėm niekas nesugrąžins.

c) Partijų klanai – konservatorių ir socialdemokratų

Konservatorių klanas gana silpnas ir remiamas Amerikos lietuvių bei kitokių neaiškių fondų, todėl labai apgailėtingas ir juokingas, net nevertas jokio aprašymo. Nebent priminti apie daug staugiantį pensijinio amžiaus perbėgelį-chamelioną Žemėsbergį. Kuriam visiškai nusispjauti į tautos išlikimą bei tautos ateitį, o terūpi asmeniniai ir amerikos lietuvių interesai, kuriais bandoma bukinti Lietuvos visuomenę įvairiais įmanomais būdais. Paskutinis laimėjimas Žemėsbergio – patekimas i Europarlamentą ir plovimas smegenų vietiniams europiečiams pasakojimais apie naktimis jį kamajančius sapnus. Tačiau jis vis dar sulaukia senų pesinijinio amžiaus žmonių palaikymo, nes daugelis jų tiesiog siaurai supranta aplink vykstančius įvykius ir griebia bendraamžio ranką, kad tik nepasimest paskutiniam gyvenimo etape.

Kaip ten bebūtų , bet apie politinius lavonus nėra prasmės diskutuoti, mat labai jau smarkiai perrašomi istoriniai įvykiai ir formuojasi sudėtinga lengvai sugriaunama nuomonė. Tad apie dabartį, kurioje kubilodas vadovauja konservatorių partijai ir intensyviai bando atsilošti prarastą laiką prieš pseudo-komunistinę partiją – socialdemokratinius kirkilienius.

Pseudo-komunistų klanas – socialdemokratų mafijozinė sistema. Kuriai pavaldžios visos pramonės šakos, investiciniai subjektai, daugelis stambaus kapitalo subjektų, beveik visi kurortiniai vienetai, jūrų uosto terminalo valdymas, elektros ir vandens ūkiai skirtinguose miestuose, kitokie objektai. Taip pat buvės stipriai sustyguotas Europos sąjungos paramos lėšų švaistymo aparatas. Čia net neužtektų atpasakojant viso P.Petraičio gyvenimo. Tačiau užsiminė jis apie pagrindinius veikėjus, kurie grobė viską ir greitai.

Tai Bambruzkas, kuris valdė šalį ir kontroliavo viską kas įmanoma iki pat gyvenimo pabaigos/ Spėjęs išgąsdinti Kubilodinę mafiją ir neleisti jai liesti kadaise paties vadaujamos pseudo-komunistų partijos. Tai galindas vyras, kurio įtakos sfera išplitus po Lietuvą ir bankinę sistemą. Žmogus, kuriuo nuveiktus darbus greit nagrinės įvairios komisijos ir iškels į paviršių visas nesąžiningas veikas. Tačiau iki to būtina žinoti, jog jo dėka pseudo-komunistų(socialdemokratų) partija įgavo tokią jėgą nepriklausomoje Lietuvoje, nors visą Sovietmetį pastaroji partija reguliavo gyvenimo tėkmę valstybėje. Todėl partijai pavykdavo stipriai laikyti visuomenę savo rankose ir neleisti prasiveržti jokiems demokratiniams reiškiniams.

Kitas veikėjas buvo Lubibonovičius, pajėgęs pasisavinti trašų verslus, kitaip sakant – orientavosi žemės ūkio sferoje. Bet, apie menkaverčius piliečius nesinori rašyti ir taip jų daug, o svarbiausi neverti atskiros pamokančios diskusijos.

Kol kas tiek nuo Petro Petraičio…

3 komentarai

  1. Šis rašinukas apgailėtinas. Jis nei juokingas, nei įdomus, nes paremtas rimtesniais faktais, nei, galų gale konstruktyvus. Negatyvizmu LT viešoji erdvė persmelkta ir taip😐

  2. Tik radikalus kalbėjimas žmonių , o ne baimės apimta visuomenė pajėgi keistis. Baimė įvardinti tikruosius faktus ir nedrąsiai žiūrėti į gyvenimą – veda į bereikalingą filosofiją, kurios pilna šiomis dienomis. Kas suteikia kai kuriem judėjimas naudotis tuo ir įsitraukti į valdžios formavimą. Kaip pvz – korumpuotas ir neatsakingas žmogus Zuokas ir jo aplinka. Ir daugelis kitų, kaip paprasčiausi šakalai ieškantys dvėselienos.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s