Kokiu greičiu juda laivas su oro pagalve

Kokiu greičiu juda laivas su oro pagalve

XX a. viduryje anglas seras Christopher Cockerell sukonstravo pirmąjį laivą su oro pagalve. Tokio tipo laivų techninė sandara beveik nepakito nuo išradimo dienos. Jie juda maždaug 120 km/h greičiu. Laivų su oro pagalve neveikia vandens pasipriešinimas. Juos varo dyzelinis variklis. Didžiulės turbinos pučia orą į laivo apačioje esančią pagalvę. Kai oro srovė pasidaro pakankamai stipri, laivas atsiplėšia nuo vandens paviršiaus. Tokio tipo įrenginiais galima keliauti ne tik vandeniu, bet ir dykumomis bei sniegynais.

NB: Kas yra mazgai. Laivų greitis matuojamas mazgais. Vienas mazgas yra viena jūrmylė (1, 852 km) per valandą. Seniau jūrininkams buvo sunku nustatyti, kokiu greičiu plaukia jų laivas. Anuomet nebuvo sudėtingų prietaisų , todėl teko griebtis kitokių metodų. Jūrininkai paimdavo virvę ir vienodais atstumais užrišdavo mazgus. Virvės gale pritvirtindavo medienos gabalą , įmesdavo į vandenį ir tempdavo paskui laivą. Virvė pamažu vyniodavosi nuo ritės. Kuo greičiau plaukdavo laivas, tuo daugiau mazgų per valandą nusivyniodavo nuo ritės. Taip buvo galima nustatyti laivo greitį.

Kas yra bakbortas ir dešinysis bortas. Bakbortas yra kairėje pusėje (žiūrint nuo laivagalio), o dešinysis – dešinėje.

Garsūs atradėjai:

1271 – 1295, Markas Polas(Kinija, Indija, Persija);

1492 – Kristupas Kolumbas (Amerika)

1497- 1498, Vaskas da Gama (plaukdamas į Indiją apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį);

1519 – 1521, Fernandas Magelanas (pirmasis apiplaukė pasaulį);

1799 – 1804, Aleksandras fon Humboldtas (Centrinė ir Pietų Amerika);

1909 – Robertas Peris (Šiaurės ašigalis);

1911 – Roaldas Amundsenas (Pietų ašigalis).

Kodėl švyturiai šviečia

Kodėl švyturiai šviečia

Švyturiai – tai pakrantėse pastatyti aukšti bokštai. Paprastai jie nudažomi raudonomis ir baltomis juostomis, o viršuje įrengiamas labai galingas prožektorius, kuris sukasi arba mirksi tam tikrais intervalais. Švyturių šviesos signalai žymi laivų kelius, perspėja apie rifus, seklumas ir iškyšulius. Jau seniai praėjo tie laikai, kai švyturius įžiebdavo žmonės. 1998 metais paskutinis sargas paliko savo postą Baltijos jūros Hidenzės saloje. Visus švyturius įjungia centrinis laikmatis. Vasarą juos reikia įjungti vėliau negu žiemą, todėl laikmatis yra reguliuojamas. Beje , pirmasis pasaulyje švyturys buvo pastatytas Graikijoje 279 m. pr. Kr.

Kam reikalingi radarai

Kam reikalingi radarai

Žodis radaras yra angliškos sąvokos Radio detecting and ranging sutrumpinimas. Tai reiškia aptikti ir apskaičiuoti atstumą. Radaru objektus galima pamatyti net tamsoje arba pro rūką. Juos turi kiekvienas laivas ir lėktuvas. Kapitonas ekrane gali matyti savo laivo padėtį ir tiksliai nustatyti, kokie objektai yra netoliese. Radarai kapitonus laiku perspėja apie pavojų – ledkalnius ir netoliese esančius kitus laivus. Radaro spindulys veikia panašiai kaip aidas: skrieja erdve, atsitrenkia į kliūtį ir vėl grįžta į laivą.

NB: Kaip veikia radaras. Radarą sudaro siųstuvas , antena ir stebėjimo įrenginys. Išgaubta antena siunčia radijo signalus ir priima grįžtančias nuo kliūties atsimušusias bangas. Ekrane jos žymimos baltais taškeliais. Radaras matuoja laiką nuo signalo išsiuntimo iki grįžimo ir pagal gautus duomenis nustato atstumą iki pastebėto daikto. Pakartotinis matavimas ir abiejų matavimų rezultatų palyginimas leidžia nustatyti objekto judėjimo greitį.

Kompasas padedantis rasti kelią

Kompasas  padedantis rasti kelią

Reikės tuščio jogurto indelio, vinies, šiek tiek plastilino, putų polistirolo(reikės iškirpti apskritimą) ir lipnios juostelės. Jogurto indelis bus kompaso rodyklės laikiklis. Jo dugno centre priklijuok ilgą vinį plastilino pagalba. Vinies galvutė turi tvirtai laikytis plastiline, todėl ją stipriai įspausk. Tada pripilk vandens tiek, kad kyšotų tik vinies smaigalys. Dabar reikia įmagnetinti siuvimo adatą. Paimk magnetą ir minutę braukyk juo per adatą viena kryptimi. Šie judesiai adatos sudėtyje esančias mažytes magnetito daleles iš lėto nukreipia viena kryptimi, todėl ji įsimagnetina. Lipnia juostele priklijuok adatą prie putų polistirolo apskritimo ir uždėk jį ant jogurto indelio, kad pats vidurys liestų vinies smaigalį. Žemės magnetinis laukas adatą pasuks Šiaurės – Pietų kryptimi. Norint sužinoti, kuris adatos galas visada rodys Šiaurę, vidudienį reikia pasižiūrėti, kurioje pusėje šviečia saulė.

Kaip veikia kompasas

Kaip veikia kompasas

Spėjama, kad kompasą XII-XIII amžiais į Europą atvežė arabai. Jūrininkams tai buvo labai svarbus išradimas. Jis padeda orientuotis jūroje net tada , kai debesys dengia dangų ir nesimato, kurioje pusėje yra saulė. Žemė turi magnetinį lauką, einantį iš Pietų į Šiaurę. Mokslininkai iki šiol nežino visų jo paslapčių. Magnetinio kompaso išradėjai pasinaudojo šia planetos ypatybe. Prietaiso rodyklė orientuojasi Žemės magnetiniame lauke ir rodo pasaulio šalis. Yra ir giroskopinis kompasas. Tai diskas, labai greitai besisukantis aplink horizontalią ašį, kol sustoja lygiagrečiai žemės paviršiui.

NB: Kas buvo Archimedas. Jis buvo žymus graikų matematikas ir fizikas. Archimedas (287 – 121 m.pr.Kr) parašė esminius gamtos mokslų darbus, atrado daug matematikos ir fizikos dėsnių. Jis apskaičiavo apskritimo plotą ir ilgį, atrado dėsnį, pavadintą jo vardu.

Kodėl laivai gali plaukti

Kodėl laivai gali plaukti

Laivai veikia pagal Achimedo dėsnį, teigiantį, kad į skystį patekęs daiktas praranda tiek svorio, kiek sveria jo išstumtas skystis. Žinoma, kad laivas nepaskęstų, vien dėsnio nepakanka. Ar daiktas plūduriuos, ar nuskęs, lemia ne tik sunkio jėga, bet ir masės bei tūrio santykis, tai yra tankis. Daiktai, kurių tankis yra mažesnis už vandens tankį, plūduriuoja paviršiuje. Laivas yra oro pripildyta tuštuma, kurią gaubia plieninės sienos. Oras yra labai lengvas, todėl vidutinis laivo tankis yra mažesnis už vandens tankį. Susidaręs impulsas laiko laivą vandens paviršiuje. Jeigu laive atsiranda skylė ir per ją priteka vandens, jis nuskęsta. Į vidų besiveržiantis vanduo išstumia lengvą orą, ir lieka tik plieno masė. Savaime suprantama, plienas yra sunkesnis už vandenį, todėl laivas tuojau pat nuskęsta.

Kaip laivo modelis patenka į butelį

Atrodo neįtikima, kad laivo modelį galima įkišti į butelį. Didžiulės jo burės niekada nepralįstų pro siaurą kakliuką. Gudrybė yra visai paprasta: laivo modelio stiebai yra lankstūs. Laivas atsargiai įkišamas į butelį, tada stiebai siūlu patraukiami aukštyn, ir sausumos gyventojams belieka apstulbus spoksoti į gaminį.

Kaip po vandeniu statomi tuneliai

Kaip po vandeniu statomi tuneliai

Šiais laikais tuneliai po vandeniu kasami labai galingomis gręžimo mašinomis. Milžiniškas tokio įrenginio smaigalys gręžia uolienas. Nesvarbu, ar tunelis tiesiamas po kalnu, ar po upe, svarbiausia, kad jo lubos būtų pakankamai tvirtos. Didžiausias povandeninio tunelio projektas yra Eurotunelis. Šis Prancūzijos Coquelles ir Didžiosios Britanijos Čeritono miestus jungiantis tunelis veda į 45 metrų gylį po žeme. 1802 metais Napoleonui buvo kilusi idėja iškasti Prancūziją ir Didžiąją Britaniją jungiantį tunelį. Vėliau šis planas daug kartų buvo mėginamas įgyvendinti. Nors tunelis kainavo milijardus eurų, keleivių ir krovinių gabenimas geležinkelio bėgiais atsipirks. Eurotunelis sudarytas iš trijų tunelių. Dviem iš jų tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kursuoja traukiniai. Trečiasis skirtas aptarnaujančiam personalui, ventiliacijai ir evakuacijai avarijos atveju.

Kodėl tiltai yra labai svarbūs

Kodėl tiltai yra labai svarbūs

Senovėje žmonės , norėdami kirsti upes, nuversdavo medžių kamienus ir permesdavo juos į kitą krantą. Puikūs tiltų statytojai buvo senovės romėnai. Kai kurie jų statyti arkiniai tiltai išlikę iki mūsų dienų. Vienas garsiausių yra Milvijos (Milvio) tiltas Italijos sostinėje Romoje. Tiltai, kertantys upes, slėnius ir ežerus, padeda keliauti. Dažnai jie kelią sutrumpina daugybe kilometrų. Iki XIX amžiaus architektams teko kovoti su viena problema. Jie nežinojo, kokios atramos galėtų laikyti virš labai gilių upių ar jūros įlankų vedančius tiltus. Anuomet tiltai buvo statomi ant daugybės polių ir arkiniai, kurių važiuojamoji dalis rėmėsi į virš slėnio pastatytą arką. Abu variantai netiko dideliems atstumams bei gyliams. Problemą išsprendė kabantys tiltai. Iš tiesų jų konstrukcija yra labai paprasta. Pirmiausia pastatomi du aukšti bokštai (pilonai). Prie jų tvirtinami stori lynai, ant kurių kabinama tilto važiuojamoji dalis. Tokių tiltų nereikia paremti iš apačios, nes jie yra prilaikomi iš viršaus. Kabantys tiltai gali būti labai ilgi. Pavyzdžiui, kinai pastatė tiltą virš Rytų Kinijos jūros. Šis tiltas , 50 km, ilgiausias pasaulyje.

Kodėl statomi aukštybiniai namai

Kodėl statomi aukštybiniai namai

Kai kuriuose miestuose gyvena labai daug žmonių, nes aplinkui veikia daugybė fabrikų ir yra daug darbo vietų. Statyboms tinkamų žemės sklypų nėra tiek daug, kad kiekviena šeima galėtų pasistatyti nuosavą gyvenamąji namą. Todėl buvo sugalvota daug butų sudėti į vieną krūvą. Išradus specialų plieną ir betoną, žmonės galėjo statyti vis aukštesnius namus. Yra daugiau negu šimto aukštų dangoraižių. Aukštybiniai namai tapo iš tiesų praktiški tik tada, kai buvo sukonstruotas saugus, patikimai veikiantis liftas (XIX amžiaus viduryje). Yra aiški taisyklė, bylojanti, kad auktybiniu namu galima vadinti tik tokį pastatą, kurio viršutinio aukšto lubos yra ne žemiau negu 22 nuo žemės paviršiaus.

Kuo skiriasi architektūros stiliai

Kuo skiriasi architektūros stiliai

Piramidės yra puikus įrodymas, kad senovės egiptiečiai jau prieš 4500 metų gebėjo projektuoti ir statyti. Šventyklos ir kolonos liko senovės Graikijos ir Romos teritorijoje. Graikiškas architektūros stilius susiformavo maždaug 600 m. pr. Kr. Jis išgarsėjo šventyklomis ir puoštomis kolonomis. Išpuošta viršutinė kolonos dalis vadinama kapiteliu. Romėnams užkariavus Graikiją, graikiškas architektūros stilius vystėsi toliau. Buvo sukonstruotos lenktos arkos, pastatyti didžiuliai pastatai su kupolais. Šis romėnų stilius paplito Europoje. Nuo X iki XII amžiaus vyravo romanika.

Buvo statomos didžiulės bažnyčios su tvirtomis lenktomis arkomis ir kolonomis. Vėliau žmonės statė aukštas siauras viršuje smailėjančias arkas. Šia stilius vadinamas gotika. Jis buvo populiarus iki XV amžiaus. Net milžiniškos gotikinio stiliaus katedros atrodo lengvos ir grakščios. XVI amžiuje prasidėjus renesansui(atgimimui) vėl išpopuliarėjo romėniškas ir graikiškas architektūros stiliai. Ši tendencija puikiai atspindi Florencijos architektūroje.

XVII ir XVIII amžiuje architektūra vėl pasikeitė. Baroko laikotarpiu iškilo gausiai išpuošti, labai brangūs ir prašmatnūs statiniai. XIX amžiuje baroką išstūmė klasicizmas – visų praėjusių amžių formų stilių mišinys. Tik XX amžiaus architektūroje vėl atsirado naujovių. Net ir šių laikų architektūrą veikia aiškios ir neįmantrios Bauhauzo mokyklos formos. Šiuolaikiniai didmiesčių pastatai lipdomi iš plieno, betono ir stiklo. Kaimuose vyrauja skirtinga architektūra. Žmonės savo būstus stengiasi pritaikyti prie klimato sąlygų. Pavyzdžiui, Afrikoje kai kurie žmonės gyvena trobelėse, pastatytose iš molio plytų, Azijoje būstai statomi ant polių, o Kanadoje vyrauja mediniai gyvenamieji pastatai.